Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Žemaitišką žodį skynė lyg liepų žiedus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
  • 2017-07-28

Per patį liepų žydėjimą, Oninių ir Jokūbinių sandūroje, į Kretingos dvaro parką buvo sukviestos Onų klubo dalyvės, kad išvien su žemaitišką žodį puoselėjančiais Kretingos ir Skuodo krašto kūrėjais pasidalintų savo šnekos gražumu ir tarpusavio bendrystės džiaugsmu.

Po Kretingos dvaro liepomis išvien su Onomis susėdo būrys žemaitiškai kuriančių kretingiškių bei skuodiškių.

Už stalo po sena, dvaro laikus menančia, liepa susėdus dviem dešimtims į popietę „Žiedų stebuklai liepų žydėjime“ Kretingos muziejaus darbuotojų – Romos Luotienės ir Nijolės Vasiliauskienės – sukviestų dalyvių, įžanginį žodį tarė R. Luotienė.

Ji prisiminė, kad pagal lietuvių papročius šv. Jokūbo dieną žmonės negalėję nieko dirbti laukuose, antraip perkūnas įtrenks ir pelenais visą derlių paleis. „Kas prieš Jokūbą rugius nukirto – duonos turės, o kas po Jokūbo – terbon žiūrės“ sakydavę, nes pavėlavus rugius nukirsti, grūdai žemėn išbyra.

Tos dienos oras laikytas lemtingu ateičiai: jei tądien giedra – žiema bus šalta ir gili, jei palynotų – ruduo būtų šlapias ir prastas, o riešutus kirmėlės suėstų. „Tačiau šią dieną Jokūbinių popietė, kaip reta saulėta ir šilta, vadinasi, lauksime ateinančios gilios žiemos“, – pastebėjo R. Luotienė.

Nuo šv. Jokūbo dienos papročiais neatsilieka ir Oninės. Pasak N. Vasiliauskienės, Ona šimtmečiais buvo populiariausias moteriškas vardas Lietuvoje: „Mielos mūsų Onos, jus taikliai apibūdina liaudiški posakiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Ateina Onutė su šviežia duonute“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, – kalbėjo ji, pasveikindama į popietę susirinkusias 8 Onas iš Kretingos rajono bei viešnias – žemaitiškai rašančią liaudies kūrėją Dalią Zabitienę, kurios antrasis vardas yra Ona, ir jos motiną Oną.

Darbėniškė Vida Viskontienė mokė, kaip be adatos pasigaminti skudurinę Onutę.

Trumpai apžvelgę turtingus derliaus pabaigtuvių papročius, sutampančius su liepos 25-ąją švenčiamomis Jokūbinėmis, o liepos 26-ąją – Oninėmis, savo kūrybos skrynias atvėrė susirinkę kūrėjai: Juzefa Jucienė iš Kretingos, Nijolė Rimkienė iš Vydmantų, Juozas Maksvytis iš Grūšlaukės, Kazys Paburskis iš Lazdininkų, Milda Viluckienė iš Rūdaičių, Angelė Semenavičienė iš Salantų bei D. Zabitienė ir Augenijus Zabitis iš Skuodo.

Patys kūrėjai ir į popietę pakviesti jų bičiuliai tądien skynė sodrų liaudišką žodį lyg kvepiančius liepžiedžius. O tiems, kurie dar neapsirūpinę liepų žiedais žiemai, ten pat, sekatoriumi muziejaus ūkio darbuotojai nusvarino liepos šakas, ir šie rieškučiomis skynė bičių pamėgto medžio derliaus.

Kadangi Oninės – laukų derliaus brandos metas, svečius vaišinti savo kepta duona, sūriu su žolelėmis bei medumi suskubo kultūros paveldo puoselėtoja iš Darbėnų duonos kepėja Vida Viskontienė, kuri tądien ir buvo Oninių simbolis – Duonos ponia. Vėliau ji pakvietė dalyvius į Amatų centre surengtas tautines „Skudurinės Onutės“ dirbtuvėles.

V. Viskontienė iš senovinės margintos skrynios, vadinamojo šėpo, traukė audinių skiautes ir be adatos mokė patiems pasigaminti vaikystės žaislą – skudurinę Onutę. „Šis pagaliukas, apmuturiavus audeklo skiautėmis pavirsta lėle. Tačiau ne paprasta, o tautiniais rūbais – su balta bliuze, mažiausiai trimis sijonais aprėdyta ir „koska“ aprišta žemaitiška lėle“, – susirinkusiems rodė ir pasakojo V. Viskontienė.

Ji sakė gerokai pakračiusi tikrą paveldo lobyną – savo mamos ir močiutės „šėpus“ ir juose suradusi senų sijonų, skarų, „šarkų“, kuriuos ir panaudojanti „Skudurinės Onutės“ dirbtuvėlėms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas