Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Prie miesto kojų parklupdęs eiliuotą maldą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-06-09
Vaikystėje žaidęs teatrą – pats kūręs spektaklius ir vaidinęs, brolis Bernardas labai artistiškai ir emocionaliai skaito savąją poeziją, tuo žavėdamas klausytojus.

Įkvėptas tikėjimo brolių pavyzdžio

Brolis Bernardas, kretingiškių itin mylimas dėl jo buvimo šalia paprasto žmogaus – jų gimimuose, šventėse, mirtyse – ir su meile vadinamas tiesiog Kretingos Pranciškumi, savo eilėmis, lyg neskubriais basakojų brolių žingsniais, pakvietė susirinkusiuosius pavaikščioti po istorinę Kretingą, prisiminti tuos, kurie skirtingose epochose čia dirbo, kūrė ir savo gyvenimo pavyzdžiais šiandien šviečia mums.

Savo eilėse jis jautriai, su artistišku polėkiu prikėlė pranciškono mokslininko ir botaniko Ambraziejaus Pabrėžos, kunigo šviesuolio Augustino Dirvelės, grafų Tiškevičių atminimą.

Poetas taip pat nuskraidino į tikėjimo didžiavyrio šventojo Antano, kurio garbei lenkiasi visa Kretinga, laikus. Per šiuos tikėjimo šviesulius brolis Bernardas akcentavo svarbiausias bendražmogiškas vertybes – tikėjimo bendrystę, meilę žmogui, gamtai, darbui, šeimai ir savam miestui. Visa tai ir sugulė vienintelėje ligi šiol išleistoje jo poezijos rinktinėje „Taip priėjo gyvenimas“.

Brolio Bernardo kelias į Kretingą sutapo su pirmąja pranciškoniškojo atgimimo banga: po studijų Kauno kunigų seminarijoje, suradęs bendrystę su broliais pranciškonais ir tapęs vienu iš jų, į Kretingą jis atvyko 1992 m. Nuo tol čia su nedidelėmis pertraukomis ir pasiliko.

Išmoko susikalbėti su savimi

„Pajūrio naujienoms“ 49-erių brolis Bernardas atviravo, jog Kretinga ir tarnystė jos žmonėms yra jo antroji meilė. „Tegul neužpyksta kretingiškiai, bet pirmoji mano meilė yra tėviškė – mano namai, mano gimtinė yra ir bus Birštonas“, – sakė jis.

Brolis Bernardas – jo pasaulietiškas vardas yra Saulius – augo ir brendo Nemuno apylinkių grožio supamas, vasaras mėgo leisti pas senelius kaime. „Jau dešimties iš medgalių, žabų ir kaladėlių kurdavau teatrą, kuriame pats ir vaidindavau. Buvau, kaip šiandien sakoma, pats sau režisierius ir artistas. Jau tada išmokau pats susikalbėti su savimi, kas yra svarbu kiekvienam žmogui“, – mintimis trumpam sugrįžęs į vaikystę, samprotavo pašnekovas.

Eiliuoti pradėjo būdamas 13-kos. Dėl gebėjimo skaityti itin išraiškingai – tuo poetas nustebino ir popietės dalyvius – jis būdavo kviečiamas dalyvauti mokyklos skaitovų konkursuose.

Pašnekovas prisiminė, jog savo pirmąjį paties sukurtą eilėraštis jis skyrė savo motinai – brangiausiam žmogui ir apylinkėse didžiai gerbiamai gydytojai Stasei Belickienei, kuri užaugino 3 sūnus: be Bernardo, dar 50-metį Algį ir 56-erių Aušvydą, kuris taip pat pasirinko dvasininko kelią.

„Mama ir senelė Valerija man buvo patys tikriausi tikėjimo šviesuliai ir tarnystės kitiems pavyzdžiai. Iš jų į mano sielą ir atėjo troškimas taip pat tapti tarnavimo broliu, koks buvo šventasis Pranciškus“, – savo pašaukimo ištakų neslėpė brolis Bernardas.

Dėkojo už poeziją ir tarnystę

Gausiai į B. Belicko kūrybos popietę susirinkę gerbėjai gėlėmis ir padėkos žodžiais apipylė savo mylimą tikėjimo brolį ir poetą, o programą praturtino muzikuojantys parapijos atlikėjai – Veronika Šlionskytė ir Aurimas Stonys. Iš Šiaulių dramos teatro atvykęs jo bičiulis aktorius Vladas Baranauskas senąja lietuvių kalba perskaitė niekur nepublikuotus savo tolimo giminaičio poeto Antano Baranausko eilėraščius.

„Labai prasminga, kad nuo šios popietės prasidėjo išskirtinė jubiliejinė Kretingos miesto šventė, nes jūs visuomet dalyvaujate kultūriniuose bendruomenių renginiuose, o jūsų kūryba įkvepia prasmingiems darbams“, – dėkojo Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė.

Ją papildė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė: „Kiekvieno žmogaus gyvenime labai svarbu, ką sutiksi savo kelyje – nuo to dažnai priklauso ir tolimesnis gyvenimas. Sutikti brolį Bernardą pasisekė ne tik man, – jūs buvote ir esate viso Kretingos rajono kultūrinio gyvenimo kelyje“.

---

Kūrybos aidas

Einu per įšalusį gruodėtąjį lauką,

Žemę šildau ainių atminties dvasia.

Dangaus mėlynėje atradęs naują žvaigždę,

Prakalbinu baltam kūrybinės kelionės rietime.

Kiekvienas netikėtai atrastas istorijos kristalas

Paskatina mane nulenkti galvą dvasios milžinams.

Antai matau keliu praeina prieš daugel metų pranciškonų garbingoji šeima.

Per garsų parką Kretingos žingsniuoja grafo Tiškevičiaus gerų darbų dvasia.

Prie vartų vienuolyno varpui gaudžiant,

Šalto vėjo gūsiuos maldą kalba Pabrėža Ambroziejus už mus.

Rūsiuose nutilę brolių kaulai nukankinti švedų kovose,

Dievo slėnyje užmigę amžiams nemariems!

Likime budėti už tėvynę brangią,

Puoškime žemelę mes aukos dvasia.

Neškime tą mažą Baltijos ugnelę į pasaulio tolius,

Būkime ištikima tikėjimo šeima.

***

Suklaupusiųjų viltis

(Šv. Antano garbei)

Į Tavo šventą pašaukimą –

O, šviesus Antanai, piligrime,

Per Komunijos maldingą sugrįžimą

Ateina prie Tavęs priglusti

Mažas

Mylintis Tave žmogus!

Ateina jis iš žemiškos dejonės,

Prašydamas sustiprinimo Malonės,

Palaiminto ir Gydančio Gailestingumo

Darnoj šeimos ištikimybės!

Dėkoju Tau, suklaupusių širdžių Viltie,

Už brolišką ir paprastą

Iš žemės dulkių pakylėjimą

Į Dievo atvirybę.

Dėkoju tau,

Tikėjimo Šviesusis Sarge,

Už šventą dūšią maldoje sustiprinantį

Romumo palinkėjimą

Ir mūs širdžių nepakartojamą,

Nuostabų Palytėjimą!

Brolis Bernardas


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas