|
|
|
Gatvių dangčiai – lyg eismo dalyviai
Važiuojant Trakų gatve, netikėtai pasikėlęs kanalizacijos dangtis prakirto kretingiškės D. S. automobilio padangą. Nors bendrovė „Kretingos vandenys“ moteriai atlygino žalą, ji nuogąstavo, jog kitąkart panašus įvykis gali užsibaigti rimta nelaime. Šios bendrovės vadovas Gediminas Valinevičius į tai atsakė, jog dangčiai dėvisi, kaip ir automobiliai, todėl neįmanoma numatyti, kas gali įvykti kelyje. Kodėl dangčiai netvirti „Važiavau nedideliu greičiu, ir Trakų gatvėje, ties 12-u namu, staiga per automobilį kirto šaižus garsas – nesupratau, kas atsitiko. Sustojau, išlipau ir pamačiau, kad pasikėlęs kanalizacijos dangtis, kuris praplėšė automobilio padangą“, – pasakojo skaitytoja. Ji sakė išsikvietusi pagalbą – atvyko policijos pareigūnai bei bendrovės „Kretingos vandenys“ atstovas. „Šis trinktelėjo koja per dangtį, įspėdamas, kad per arti nestovėčiau, nes ir pats tuomet vos neįlėkė į kanalizacijos šulinį. Ir dar pasakė: stenkitės dangčius apvažiuoti, nes tokių netvirtų dangčių – pilnas miestas. Kaip turėčiau suprasti – netvirti dangčiai? Ar tai reiškia, kad, kaskart pervažiuodami per dangčius, kurių apstu kiekvienoje gatvėje, rizikuojame prakiurdyti padangas? O jeigu vaikas važiuotų dviračiu, neabejotinai įlėktų į duobę stačia galva. Kodėl tokie pavojų keliantys dangčiai paliekami gatvėse ir kas už tai yra atsakingas?“, – klausė kretingiškė. Nebūtina apvažiuoti G. Valinevičius sakė, jog išsyk buvęs informuotas apie šį įvykį: „Moteriai buvo kompensuota patirta žala – 110 eurų už prakirstą padangą ir jos pakeitimą. Įmonė savo veiklą yra apdraudusi civiliniu draudimu, kuris ir padengs nuostolius“, – tvirtino jis. Tačiau įmonės vadovas nesutiko su teiginiu, jog Kretingos mieste – daugybė netvirtų dangčių. „Mieste – tūkstančiai šulinių – tikslaus jų skaičiaus nepasakyčiau, o panašių atvejų, kai įlūžta dangtis, per metus tebūna vos 1-2 kartus“. Jo žodžiais, dangčiai yra tvirti, pagaminti iš ketaus, sveria po 40-50 kg. Pats dangtis nelūžta, tik nuo ilgo ir dažno eksploatavimo gatvėse įtrūksta laikymo kilpos ir nuo staigaus smūgio dangtis gali apsiversti, kaip įvyko ir šiuo atveju. „Tačiau nėra būtina dangčius apvažiuoti, tai – populistinis pasakymas. Seniau asfaltuotose miesto gatvėse išlikę dar senesnių dangčių. Jie, kaip ir senas automobilis, dėvisi ir, pasitaiko, jog retkarčiais įlūžta. Tačiau naujai renovuojamose gatvėse klojami modernūs, plaukiojančio tipo dangčiai“, – kalbėjo G. Valinevičius. „Renovuojant gatves, yra pakeičiami ir tinklų dangčiai. Tačiau kaip nėra galimybių visų gatvių sutvarkyti išsyk, taip negalime išsyk pakeisti ir dangčių. Pakeičiami tik tie, kurie susidėvėję. Po dangčiais yra ne vien vandentiekio mazgai, bet ir šilumos, ryšių bei dujotiekio įvadai“, – patikino ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. Kliūtis – pinigai ir žemė Paklaustas, kodėl ir renovuotose gatvėse, tarkim – Klaipėdos, per kanalizacijos šulinius tenka važiuoti lyg per geležinkelio bėgius, G. Valinevičius atsakė: „Naujoviški dangčiai pagal statybos techninius reikalavimus prisiderina prie gatvių dangos ir važiuojant nesukelia triukšmo, tačiau, be jokios abejonės, neprilysta vientisai gatvių dangai“. Senosiose Kretingos miesto gatvėse komunikacijos įvestos dar sovietmečiu, todėl jas renovuojant, tvirtino pašnekovas, dažnai nėra galimybių pakloti tinklus žaliojoje zonoje. Individualūs sklypai ribojasi su gatvėmis ir nebėra vietos tinklams, kuriuos jų bendrovė privalo eksploatuoti. „Privačioje teritorijoje tinklai negali būti klojami, o tam, kad juos iškeldintume, yra reikalingos didžiulės investicijos. Gatvių renovacijos projektus rengiantys projektuotojai stengiasi dangčius sudėlioti taip, kad važiuojamojoje kelio dalyje jie atsidurtų tarp automobilio ratų“, – kalbėjo P. Černeckis. Jo žodžiais, vykdant Žemaitės alėjos atkarpos rekonstrukciją, visi tinklai iškeldinti į žaliąją zoną, nes šiame ruože – nedaug privačių sklypų: „Gatvės viduryje komunikacijų nebeliks, jie bus pravesti abipus gatvės, iš šonų“.
|
|
