|
|
|
Po išteisinimo – pripažinimas kaltu dėl žmogžudystės
Po septynerių metų nežinios, kas iš tiesų įvyko naujųjų metų naktį iš 2010-jų į 2011-uosius, kuomet kretingiškis Tadas Paulauskas buvo rastas negyvas laive, kuriame dirbo, jo artimuosius pasiekė jaudinanti žinia – Lietuvos apeliacinis teismas dėl T. Paulausko nužudymo pripažino kaltu tame pačiame laive dirbusį kretingiškį Artūrą Vinogradovą. Pirmosios instancijos teisme jis buvo išteisintas.
T. Paulausko našlė Dominyka Paulauskienė, auginanti be tėvo likusią dukterį, neslėpė – po tokio ilgo teisminio proceso, ji nebesitikėjo, kad A. Vinogradovas bus pripažintas kaltu. Jos teigimu, tik principingo prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio dėka pavyko įrodyti, kad T. Paulauskas mirė ne dėl apsinuodijimo alkoholiu, o todėl, kad buvo nužudytas. Tad sužinojusi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, ji pasijautė taip, tarsi nuo širdies būtų nuridentas akmuo. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 metų gruodžio 17 dienos nuosprendį, kuriuo A. Vinogradovas buvo išteisintas, ir pripažino jį kaltu dėl T. Paulausko nužudymo ir paskyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Minimali laisvės atėmimo bausmė A. Vinogradovui skirta atsižvelgus į jo asmenybę bei į tai, kad jo nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip septynerius metus. Klaipėdos apygardos teismui išteisinus A. Vinogradovą, šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui – 2016 metų gegužės 16 dienos nutartimi jis nuosprendį paliko nepakeistą. Tačiau šią nutartį 2016 metų gruodžio 13 dieną panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perdavęs bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šįsyk Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam naujų įrodymų nebuvo pateikta, konstatavo, kad jau esamus byloje surinktus įrodymus apygardos teismas vertino atsietai, visiškai ignoruodamas įrodymų visumą. T. Paulausko kūnas buvo rastas 2011 metų sausio 1 dienos ryte laive „Rio Ekuku“, plaukusiame su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją ir buvusiame Atlanto vandenyne, Gvinėjos įlankoje, netoli Afrikos vakarinės pakrantės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Naujųjų metų išvakarėse kajutėje T. Paulauskas, A. Vinogradovas ir dar vienas jų bendradarbis vaišinosi alkoholiniu gėrimu. Tarp T. Paulausko ir A. Vinogradovo kilo konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Pusiaujo Gvinėjos Respublikos Malabo apskrities notariato komisija kartu su medikais 2011 metų sausio 7 dieną laive apžiūrėjusi T. Paulausko kūną padarė išvadą, kad jis mirė dėl kaukolės pamato lūžio, kuris atsirado dėl kritimo arba smūgio. Tačiau tuo metu skrodimas nebuvo atliktas dėl priemonių stygiaus, o kūnas buvo balzamuotas. Tai vėliau sukėlė sunkumų, nustatant tikslią mirties priežastį teismo ekspertams, kurie tyrimus atliko tada, kai T. Paulausko palaikai buvo parvežti į Lietuvą. Klaipėdos ekspertiniame skyriuje sužalojimų, galėjusių nulemti mirtį, nerasta, ir padaryta išvada, kad tikėtina, jog vyras mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu. Tai paneigė vėlesnė teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada, nurodžiusi, kad labai didelė tikimybė, jog T. Paulauskas mirė nuo stipraus pilvo sumušimo, lydimo vidinio nukraujavimo. Tą pačią mirties priežastį įvardijo ir vėlesnė specialisto išvada, po to, kai buvo nuspręsta atlikti T. Paulausko kūno ekshumaciją. „Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad tik Artūras Vinogradovas rankomis sudavė smūgius Tadui Paulauskui į galvą ir pilvo sritį“, – padarė išvadą Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Šį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį dar galima skųsti kasacine tvarka. ---
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio komentaras:– Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisingas, nes iš argumentų, motyvų ir nustatytų aplinkybių kitokia išvada ir negalėjo sekti, kad būtent kaltinamasis Vinogradovas savo tyčiniais veiksmais atėmė gyvybę nukentėjusiajam. Situacija šioje byloje iš tiesų nebuvo visiškai paprasta ir vienareikšmė – buvo kilę problemų nustatant konkrečią mirties priežastį, aiškinantis faktines konflikto aplinkybes bei nustatant konflikto metu atliktus veiksmus, kadangi liudytojas matė tik to konflikto pačią pradžią. Kaltinamojo paaiškinimus – ar jie atitinka objektyvią tiesą – reikėjo tikrinti šalutiniais įrodymais, iš jų sudėliojant grandinę. Tai yra pakankamai kruopštus analizavimo darbas – matyt, to kruopštumo ir pritrūko teismo sprendimuose, kurie buvo panaikinti.
|
|
