Ar pasodinote šiemet nors vieną medį?

– Kai mieste, komunalininkams tvarkant aplinką, pamatau kertant medžius, visada suskausta širdį, nors suprantu, kad kartais pasenęs, tuščiaviduris medis gali kelti grėsmę žmogui, užgriūti. Svarbiausia, kad tuos iškirstus medžius atsodintų naujais. Kartais išstypęs, išsišakojęs sveikas medis kam nors trukdo, užstoja saulės šviesą. Jeigu prieš sodinant nepagalvosi ir neplanuosi, kur ką sodinti, tokių nepatogumų gali tikėtis. Pati pernai rudenį sode pasisodinau dvi obelis.

– Na, pažiūrėkit į mano amžių – taigi per tiek metų sode daugybę obelų, slyvų, visokių kitokių vaismedžių, serbentų, agrastų, dėl grožio – dar ir alyvų krūmų spėjau prisodinti. Be žalumos, be gėlių žydėjimo neįsivaizduoju gyvenimo, ypač kaime, kai yra visos sąlygos tam. Be to, į obelį esu įkėlusi medinį namelį špokams. Niekada nebūna liūdna – jie čia parskridę tik čiulba, tik čiulba – rodos, iš visos sielos.

– Neįsivaizduoju žmogaus, per gyvenimą nepasodinusio nė vieno medžio. Kai kurios šeimos turi gražią tradiciją pasodinti po ąžuolą ar liepą, gimus vaikams. Aš esu sodinęs ąžuolyną Kretingos mieste, už tvenkinio. Tuomet dirbau Vidaus reikalų sistemoje, atmenu, buvo suorganizuota talka. Kiek žinau, ir dabar tokios talkos seniūnijose vyksta. Medžius sodinantys žmonės ir pabendrauja smagiai, ir gyvenviečių erdves papuošia.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS