Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sieks atverti Mėguvos žemės istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
  • 2017-04-21

Istorinėje Mėguvos žemėje, tarp Žibininkų ir Palangos, įsikūrusio sveikatingumo ir pramogų komplekso „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša sieks realizuoti sumanymą, leidžiantį turistams kuo geriau pažinti artimiausių vietovių praeitį.

Bendrovės „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša išvien su archeologe Audrone Bliujiene aptarė, kuo turistams galėtų būti įdomios Mėguvos žemės istorinės vietovės.

Pasikvietęs Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentę profesorę Audronę Bliujienę, R. Jovaiša panoro sužinoti, kuo moksliškai svarbūs yra 4 arčiausiai jų SPA esantys objektai: Rūdaičių ir Nagarbos piliakalniai, Užpelkių kapinynas bei Erškėtynas. Anot A. Bliujienės, iš jų archeologų tyrinėtas tėra tik Užpelkių kapinynas.

„Norėtųsi parodyti savo turistams, kuo įdomi Mėguvos žemė, kokia buvo šio regiono istorinė praeitis – gyvenamosios vietos, šventvietės ir kapinynai, kokio kultūrinio ir dvasinio peno teikė šio krašto žmonėms. Pasitelkus žinias apie įvairius išlikusius istorijos bei archeologijos objektus, galėtume sukurti nuostabią Mėguvos krašto legendą ir pristatyti ją pajūrio svečiams“, – patikino R. Jovaiša.

Tačiau, jo žodžiais, pirmiausia reikėtų sutvarkyti istorinius objektus, kad jie būtų patrauklūs turistams: „Tai – vieši objektai ir privatus verslas į tai kištis negali. Esu bendravęs su Kretingos turizmo ir informacijos centru, – tam, kad pritrauktume kuo gausiau turistų į Kretingą bei Palangą, turėtume stengtis išnaudoti tai, ką turime istoriškai vertingo. Todėl norėtųsi paraginti sukrusti ir Kretingos rajono bei Palangos miesto savivaldybes, kad sutvarkytų šiuos istorinius objektus bei infrastruktūrą aplink juos. Gal atsirastų galimybė rengti projektus ir gauti Europos Sąjungos fondų lėšų“, – samprotavo R. Jovaiša.

A.Bliujienė įžvelgė ir galimų sunkumų, jei būtų įgyvendinamas privataus verslo inicijuojamas projektas: „Kai tam tikrus objektus iš ES lėšų sutvarko savivaldybės, vėliau juos būtina prižiūrėti. O tam lėšų nebėra. Seniūnijų ar bendruomenių akcijos tėra vienadienės, o brūzgynai auga ir toliau. Todėl vertėtų pagalvoti apie istorinių objektų nuolatinę priežiūrą. Dėl turizmo traukos į kai kuriuos objektus, tarkim Užpelkių kapinyną, gali iškilti problemų su paveldosauga“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas