|
|
|
Pavasarinės gamtos „puošmena“ – padangų sąvartynai
Šiuo metu, kai keičiamos automobilių padangos, auga ir padangų atliekų šiukšlynai gamtoje. Nors, atrodytų, tvarka egzistuoja – gyventojai senas padangas gali atiduoti padangų pardavimo, montavimo vietose arba priduoti į sąvartyną, tačiau, akivaizdu, ši sistema turi trūkumų. Kas nutinka, kad žmogus mieliau seną padangą veža į mišką, negu į sąvartyną? Viešai problemą dėl padangų sąvartynų iškėlė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, nuogąstaujantys, kad šie šiukšlynai gali tapti gaisrų židiniu – tereikia dykinėjančiam jaunimui įžiebti degtuką. „Mūsų pareigūnai padangų sąvartynus užfiksavo Pryšmančiuose, Tenžės slėnyje, bei Lazdininkuose, už senojo malūno. Tai – didžiausi šiukšlynai, tačiau jų, mažesnių, rajone esama ir daugiau. Reiktų spręsti šią problemą, kad žmonės lengviau ir patogiau galėtų priduoti senas padangas ir jiems nekiltų noro išmesti jų į gamtą“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis. Šiukšlyną įpareigojo panaikinti Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė neseniai drauge su aplinkosaugininkais ir Savivaldybės atstovais lankęsis Lazdininkuose esančiame nelegaliame sąvartyne. „Matyti, kad ten atliekos suvežtos ne per vieną kartą ir gal net ne per vienerius metus. Nenoriu nieko apkaltinti, bet pagal tokį didelį padangų kiekį ir pagal tai, kad tarp šiukšlių yra ir visokių automobilių dalių, kyla abejonių, ar čia tik nebus automobilių remontu užsiimančių žmonių darbas. Gal į šitą susidariusį šiukšlyną savo atliekų prideda ir pavieniai žmonės“, – svarstė A. Poškys. Anot seniūno, sklypas, kuriame išaugo sąvartynas, yra privatus, tad už tvarką jame yra atsakingas savininkas – šįkart jis ir įpareigotas išvežti šiukšles. „Arba jis turi nurodyti, kitaip tariant, nutverti, kas jo žemę teršia – tuomet šiukšlintojas ir turėtų susirinkti savo atliekas“, – paaiškino A. Poškys. Jo pastebėjimu, senų padangų, ypač šiuo laiku, kai yra jų keitimo sezonas, pakelėse ar pamiškėse randama numesta ne viena ir ne dvi. „Nesuprantu, kodėl žmogus netingi vežti senos padangos į mišką ar pakelę, bet tingi ją atgabenti į Ankštakių sąvartyną. Pats asmeniškai ten vežiau savo padangas – pridaviau be jokių problemų“, – sakė A. Poškys. Abejoja limitavimo prasme Šiuo metu kiekvienas Kretingos rajono gyventojas po 5 padangas per metus gali nemokamai pristatyti į aikštelę Ankštakiuose. „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė jau anksčiau yra paaiškinusi, kad toks limitas yra nustatytas, apsidraudžiant tuo, kad į sąvartyną padangų atliekų masiškai nepradėtų vežti autodalių parduotuvės bei servisai, kuriems įstatymas yra numatęs pareigą patiems pasirūpinti senų padangų surinkimu ir utilizavimu. Tai yra ir priežastis, kodėl „Kretingos komunalininkas“ negali pastatyti konteinerių, specialiai skirtų padangų atliekoms – nebūtų įmanoma sukontroliuoti, ar jas sumetė tik fiziniai, ar ir juridiniai asmenys. „Svarbu laikytis kažkokių teisės aktų, o ne daryti taip, kad žmogui būtų patogiau. Pastatytų konteinerius gyvenvietėse – kaip mat jie būtų pilni senų padangų. Limitas – tik 5 padangos per metus – galbūt tinka didmiesčių gyventojams, bet ne kaimiškiems rajonams. Čia žmonės senas padangas laiko garažuose, sandėliuose, rūsiuose ir jei nori juos išvalyti – stop, negali viršyti normos. Tai kur tada tas senas padangas dėti? Taip ir auga šiukšlynai gamtoje. Negi komunalininkams labiau apsimoka paskui važiuoti ir rankioti jas išbarstytas pakelėse, pamiškėse?,“ – kalbėjo skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Panašių nuomonių redakcijai teko išklausyti ir daugiau: buvo abejojančių, kad be atiduodamų padangų limitavimo nebus įmanoma sukontroliuoti servisų. „Ar jų pas mus tiek daug? Visi juk čia vieni kitus pažįsta. Kita vertus, juk susidarančių padangų atliekas galima skaičiuoti pagal įmonės apyvartą“, – kalbėjo kretingiškiai.
Priduodamų padangų skaičius auga „Pajūrio naujienų“ skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo, kad jos gyvenimo draugui ne iš karto pavyko priduoti senas padangas Ankštakių aikštelėje. Kliūtis – jis atvyko savo mylimosios automobiliu ir atvežė jam pritaikytas senas padangas. „Kadangi automobilis registruotas mano vardu, jis buvo paprašytas pateikti mano asmens dokumentą – vyrui teko grįžti namo ir antrą kartą važiuoti į Ankštakius“, – biurokratija stebėjosi pašnekovė. Tai išgirdusi Ankštakių aikštelės vadybininkė Reda Jocevičiūtė neslėpė nuostabos: „Prieš dvi savaites grįžau iš atostogų ir tokios situacijos tikrai nebuvo, o už mane pavadavusią kolegę negaliu atsakyti. Tačiau visuomet stengiamės žiūrėti labai lanksčiai ir jei žmogus pas mus atvežė padangas – jo neišvarome, nes puikiai numanome, kur tos padangos atsidurtų“, – užtikrino R. Jocevičiūtė. Ji pasidžiaugė, kad per trejus metus pristatomų padangų kiekis gerokai išaugęs: pasitaiko netgi tokių atvejų, kai žmogus atveža ne tik savo, bet ir iš kaimynų surinktas padangas, kartu paimdamas ir jų asmens dokumentus, kuriuos būtina pateikti priduodant. Servisai neprivalo paimti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis, kodėl senų padangų vis dar atsiduria ir sumestų gamtoje – žmonių nesąmoningumas. „Tingi žmonės važiuoti į Ankštakius, galvoja: geriau išmesiu pakeliui į darbą. O ten, kur guli 2-3 padangos, tuoj ir kiti prideda savo – šitaip šiukšlynai ir auga“, – kalbėjo R. Kašėta. Tačiau jis įžvelgia ir dar vieną šiukšlinimo padangomis priežastį – automobilių servisai nėra įpareigoti jų surinkti. „Tai yra vienintelė automobilio dalis, kurių servisai neprivalo paimti: jeigu žmogus savo padangų palikti nenori, tu jo ir nepriversi. Juolab kad padangų montuotojai neretai paprašo papildomo užmokesčio, nes jiems senų padangų utilizavimas irgi kainuoja – ne kiekvienas žmogus sutinka mokėti dar po eurą ar daugiau už padangą, – kalbėjo R. Kašėta. – Be to, montuotojas nėra kompetentingas nuspręsti, kad padanga yra nebetinkama naudoti. Jis galėtų pamatuoti protektoriaus gylį ir, jei padanga pernelyg susidėvėjusi, jos negrąžinti savininkui, tačiau teisės aktai tokios pareigos nenumato. Apie padangos nusidėvėjimą spręsti gali tik techninės apžiūros stoties specialistas. Tačiau net ir matant, kad padanga susidėvėjusi, vairuotojas gali sakyti, kad jam jos reikalingos – montuos ant priekabos, su kuria retkarčiais važinėja po ūkį. Taigi autoservisas niekaip jos negalėtų atimti.“ Įstatymai numato, kad visi padangų platintojai privalo nemokamai priimti senas padangas – jos turi būti skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui, o atiduodamų padangų vienetų skaičius atitikti perkamų padangų skaičių. Tačiau R. Kašėta pastebėjo, kad ir šioje srityje ne viską įmanoma sukontroliuoti, nes egzistuoja nelegalių padangų rinka. „Žmonės taupydami perka padėvėtas padangas, važiuoja jų į turgus ar į autolaužynus. Tai kur ir kam jie begali atiduoti visiškai nusidėvėjusias padangas?“, – problemą įvardino R. Kašėta. Pirkėjas už utilizavimą jau yra sumokėjęs Viešosios įstaigos „Padangų importuotojų organizacija“ direktorė Danguolė Butkienė mano, kad tvarkos trūksta ir legaliose padangų platinimo vietose. „Praktiškai turėtų būti taip: įsigydamas padangą vartotojas gauna ir garantinį taloną. Tai išspręstų keletą problemų: žmogus būtų informuotas, kur jam pristatyti senas padangas, o servisas, kuris naująsias padangas montuoja, žinotų, kas apmokės paliktųjų padangų utilizavimą“, – įsitikinusi D. Butkienė, patikinusi, kad tokia siūloma tvarka palankiai vertinama ir per susitikimus su Aplinkos ministerijos atstovais, Seimo nariais. Dabar gi, anot D. Butkienės, susidaro paradoksali situacija: autoservisai yra įpareigoti sudaryti sutartis su atliekų utilizuotojais, tačiau ne su padangų platintojais, nors būtent šie ir apmoka padangų tvarkymo kaštus. „Žmogus turi žinoti: jis pirkdamas naują padangą kartu sumoka ir už padangų utilizavimą. Todėl net jei pardavėjas jo apie tai ir neinformuoja, nors jis tai privalo padaryti, pirkėjas turi teisę jam atvežti tokį patį kiekį senų padangų, – akcentavo D. Butkienė. – Taigi ta padanga, kuri atsiranda miške ar prie konteinerio, ji ten atsidūrė tik dėl pardavėjo kaltės. Jis nebuvo atsakingas ir neinformavo pirkėjo, kur ir kaip jis turi priduoti senas padangas. Kita vertus, nė viena institucija ir nekontroliuoja, ar padangų platintojai šią pareigą vykdo.“ Anot D. Butkienės, skaudžiausia yra tai, kad dėl padangų platintojų neatsakingumo už bešeimininkių padangų atliekų tvarkymą priverstos sumokėti savivaldybės – taip biudžete mažiau lieka lėšų, kurias būtų galima panaudoti visuomeninėmis reikmėms.
|
|
