Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Iš svajų nuaustos dainos – Kretingai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kultūra
  • 2017-03-17
Pirmiesiems pasirodymams medicinos darbuotojų choras rado gerą išeitį – pasipuošė baltais chalatais.

Rytoj Kretingos rajono kultūros centro scenoje publikai dainas iš savo aukso fondo dovanos moterų choras „Svaja“ – ir tądien bus lygiai 40 metų, kai šis kolektyvas susirinko į pirmąją savo repeticiją. Gimęs kaip medicinos darbuotojų choras, ilgainiui jis išaugo į Kultūros centro reprezentacinį meno kolektyvą, kuriame dainuojančios moterys, nors yra tik mėgėjos, tačiau įdeda tiek darbo ir nuoširdumo, jog pripažinimą pelno net tarp profesionalų.

„Didžiausias laimėjimas – kad tebesame“, – sakė chorą „Svaja“ subūręs ir iki šiol jam vadovaujantis kompozitorius Aloyzas Žilys, pastebintis, kad tokių chorų, kuriuose dainuotų vien mėgėjai ir šitiek metų – šalyje belikę vos vienas kitas.

Jaunatviškas, nuoširdus, išraiškingas, malonaus vokalo – šie žodžiai chorą lydėjo nuo pat jo veiklos pradžios, taip pat jis apibūdinamas ir šiandien.

Sceninė apranga – balti chalatai

„Pataikėme susiburti tinkamu laiku – mūsų buvo geras startas, – paklaustas, kas nulėmė ilgametę sėkmingą veiklą, sakė choro vadovas A. Žilys. – Buvau jaunas specialistas, Klaipėdos universitete bebaigiantis paskutinį kursą. Mus labai skatino dirbti chorvedžiais ar jų padėjėjais, o aš visada norėjau turėti savo. Orientavausi į inteligentiją.

Mokytojus, išsiskirsčiusius po skirtingas mokyklas, surinkti į chorą būtų buvę pernelyg sudėtinga, tad geriausias variantas pasirodė ligoninė. Be to, pats visada jaučiau polinkį medicinai, ja domėjausi.“

A. Žilys pasidžiaugė, kad jo idėją suburti kolektyvą entuziastingai palaikė tuometinis Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vincas Gustainis, vėliau – jo pareigas perėmęs Arvydas Stasiūnaitis su pavaduotoju Romualdu Mikelsku, profsąjungos pirmininkė Janina Rapalienė, laborantė Jūratė Pocienė.

Dideliu savo ramsčiu A. Žilys įvardijo ir gydytoją Zofiją Mikelskienę, kuri 1977-1988 metais buvo choro seniūnė. „Repeticijos vykdavo pokaičio metu, kai ligoniukai miegodavo. Subėgdavome į salę ir nuo 15 iki 17 val. dainuodavome. Iš pradžių ir mūsų apranga per koncertus būdavo balti chalatai – neturėjome iš ko pasisiūti sceninės aprangos, – savo prisiminimais su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo Z. Mikelskienė, kuri chore dainavo apie 30 metų. – O kai pradėjome, apetitas didėjo bevalgant: koncertai, kelionės į užsienio šalis, prasidėjo Dainų šventės – jose dalyvauti buvo prestižo reikalas. Mūsų vadovas buvo darboholikas, tempė mus už ausų, galima sakyti, išėjome konservatorijos mokslus.“

Moterų chorą subūręs ir iki šiol jam vadovaujantis Aloyzas Žilys neslepia – reikia įdėti daug juodo darbo, kol nugludinamas kiekvieno kūrinio atlikimas, tačiau kartu taip išgyvenama ir kūrybos pilnatvė.

Koncertinė veikla – intensyvi

Chorisčių entuziazmas buvo toks didelis, kad švenčiant 5 metų kūrybinės veiklos sukaktį, jis jau savo kraityje turėjo penkias pergales respublikiniuose konkursuose ir tarp šalies chorų pelnęs gerą vardą.

Už aukštus meninius pasiekimus ir aktyvią koncertinę veiklą 1986 metais chorui buvo suteiktas Liaudies kolektyvo vardas „Svaja“.

Tais pačiais metais choras iš ligoninės patalpų persikėlė į Kretingos kultūros rūmus – dabartinį Kultūros centrą. Vis ieškodamas stiprių balsų, A. Žilys į kolektyvą kvietėsi jau ne tik medicinos srities, bet ir kitų profesijų moteris, taip chorą išaugindamas į rajono reprezentacinį kolektyvą.

Koncertinė veikla įgavo pagreitį: choras gastroliavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, o viena pirmųjų kelionių – 1989 metais surengtas turas po Vokietijos Demokratinę Respubliką, aplankant Šveriną, Rostoką, Postdanę, Riugeno salą, Berlyną, tuo metu buvo neeilinis įvykis.

Gimė ir naujos tradicijos, kurios prigijo Kretingoje ir puoselėjamos iki šiol: nuo 1992 metų rengiami koncertai „Su Šv. Kalėdom – Naujuosius pasitinkant“, nuo 1996 metų vyksta chorų festivalis „Aš atdarysiu dainų skrynelę“, kuris yra tapęs tarptautiniu.

Choras „Svaja“ nuo susikūrimo dalyvavo visose respublikinėse bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse, įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose, kuriuose ne kartą pelnė laureato ar geriausio kolektyvo vardą savo grupėje.

„Svaja“ surengė daugiau kaip 600 koncertų šalyje ir už jos ribų, dainavo Latvijoje, Lenkijoje Bulgarijoje, Kaliningrado srityje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Austrijoje.

Tvyro bendrystė

„Choras „Svaja“ visuomet buvo jaunas ir besikeičiantis. Tai buvo neišvengiama: moterys, turėdamos pareigų darbe, šeimoje, augindamos mažus vaikus, kartais šeiminių ar gyvenimiškų aplinkybių buvo priverstos palikti kolektyvą. Be to, laikui bėgant išeidavo ir ilgametės choristės, tikėdamos, kad jų vieton stos jaunos ir mylinčios dainą, keliones, bendravimą moterys“, – kalbėjo A. Žilys.

Taip į „Svają“ 1987 metais atėjo ir Dalia Bieliauskienė, kuri tuomet dar besimokydama Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, sutiko pakeisti savo mamą Adelę Kalnienę – dirbusią medike ir chore dainavusią nuo jo ištakų. „Per tiek metų pasikeitė daug moterų ir tokiam kolektyvui suburti bei išsaugoti labai didelę įtaką turėjo vadovo taktiškumas. Jis rodo didelę pagarbą choristėms, vadovauja profesionaliai ir su kantrybe. Juk didžioji dauguma moterų į chorą ateina nepažindamos natų ir jos labai patobulėja, išlavina balsą – tai, būdama muzike, galiu įvertinti“, – pasakojo D. Bieliauskienė, kuri yra choro seniūnė.

Šiuo metu „Svajos“ chore dainuoja 28 įvairiausių profesijų atstovės ir visas jas, anot D. Bieliauskienės, vienija pomėgis dainuoti, kartu išgyvenamas jaudulys prieš lipant į sceną, euforija, kuri užplūsta pasisekus koncertui ir girdint publikos aplodismentus.

„Dainuodamas chore esi atsakingas ne tik už save, bet už visą kolektyvą, nes turi girdėti šalia esančiuosius. Ir to bendrumo jausmo, šiltų santykių scenoje nesukursi, jei jų iš tiesų nebus tarp choristų“, – įsitikinusi D. Bieliauskienė.

Choras dainininkėms dovanojo ne tik bendrą pomėgį, bet ir intensyvią koncertinę veiklą, keliones po Lietuvą ir užsienį.

Koncerte – aukso fondas

„Mūsų choro tikroji paskirtis – klubinė, tai yra žmonių laisvalaikio forma, jų saviraiška, tačiau iš savęs reikalauju ir kelti profesionalumo lygį. Neleidžiu sau, kad choras scenoje atrodytų bet kaip ir dainuotų bet ką – tai būtų didelė nepagarba ne tik žiūrovams, bet ir patiems dainininkams, šitaip aš juos kompromituočiau, – apie vadovui tenkančią atsakomybę kalbėjo A. Žilys. – Todėl tenka įdėti daug juodo darbo, kol kūrinius galime atlikti taip, jog ne gėda pasirodyti ir tuose konkursuose, kuriuose dalyvauja profesionalių dainininkų pagrindu suburti kolektyvai. Kai repeticijos pabaigoje išgirstų vieną kitą gražiai nuskambėjusį akordą ar frazę – sakau, kad šį vakarą mums susitikti buvo verta.“

Choro repertuare: sakralinės, harmonizuotos lietuvių bei kitų šalių liaudies dainos, klasikų, lietuvių kompozitorių kūriniai, o pastaruoju metu – ir vis daugiau paties A. Žilio kompozicijų.

„Svajos“ choristės su didžiuliu jauduliu laukia rytdienos koncerto, kuriame atliks kūrinius iš choro aukso fondo. „Pats sunkiausias koncertas visada būna Kretingoje. Didžiausia atsakomybė – dainuoti saviems“, – kolektyvo nuotaikas perteikė D. Bieliauskienė.

Tačiau ir po jubiliejinės šventės, A. Žilys žadėjo, kad atsikvėpti nebus kada: prasidės intensyvus ruošimasis į tarptautinį sakralinės muzikos festivalį, kuris įvyks balandžio 7 dieną Marijampolėje. Na, o rudenį planuojamos gastrolės į Graikiją, kur vyks tarptautinis festivalis.

---

Koncertas „Svajai – 40“ įvyks kovo 18 dieną 17 val. Kretingos kultūros centre.

Dalyvauja: Kretingos kultūros centro moterų choras „Svaja“ ir vyrų ansamblis „Žilvinas“ ( vad. mokytojas ekspertas, kompozitorius Aloyzas Žilys, koncertmeisterė Eglė Karbauskė); vyrų choras „Kekava“ (vad. prof. Arvyds Platpers, Latvija).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas