|
|
|
Purtosi kaltinimų nužudžius žmogų
„Žmogaus nebėra, o kaltų nėra?“, – penktadienį Klaipėdos apygardos teisme po įvykusio posėdžio stebėjosi artimieji, kurie praėjusių metų rugsėjį neteko tėvo ir brolio 43 metų Arūno Venckaus, gyvenusio Kretingoje. Šis išgertuvių metu buvo taip sumuštas, kad nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Žmogžudyste kaltinami du kretingiškiai – 35 metų Saulius Mačiulis ir 46 metų Aidonas Budreckis, tačiau nė vienas jų savo kaltės neprisipažįsta. Abu jie teismo laukė suimti. Mirė nuo smūgių į galvą Pirmą kartą teisiamas S. Mačiulis, kurį teisme gina du advokatai, teigė galintis patvirtinti tik tiek, kad tą vakarą, kuris baigėsi tragedija, jis buvęs kartu su kitais bylos dalyviais, tačiau atsakomybės už nužudymą jis neprisiėmė. Vyras atsisakė teismui duoti parodymus. A. Budreckis sutiko papasakoti savo įvykių versiją, tačiau tai padaryti – tik po liudytojų apklausos. Vyras jau anksčiau 2 kartus buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį – už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Venckus nukentėjo per išgertuves, kurios 2016 metų naktį iš rugsėjo 18 į 19 dieną vyko A. Budreckio namuose Kretingoje, Laukų g. Be šeimininko išgertuvėse dalyvavo ir S. Mačiulis. Kilus konfliktui, įvyko muštynės – A. Venckus patyrė ne mažiau 10 smūgių į galvą, kliuvo ir į kitas kūno vietas, kurios buvo nusėtos daugybinėmis kraujosruvomis. Nuo komplikacijų, kurios kilo dėl galvos sumušimo, A. Venckus paryčiais mirė tuose pačiuose namuose, kur ir vyko išgertuvės. Nebuvęs konfliktiško būdo Tai, kad nė vienas kaltinamųjų neprisiima kaltės dėl nužudymo, nestebina A. Venckaus artimųjų. „Kas norės išsikasti sau duobę?“, – po teismo sakė nužudytojo brolis Raimondas Venckus. Jis vienintelis pažinojo nors vieną kaltinamųjų – A. Budreckį. Kitam broliui – Kazimierui Venckui ir nužudytojo dukteriai Laurai Venckutei su kaltinamaisiais anksčiau gyvenime neteko susidurti. Teisme apklausti artimieji neslėpė, kad prieš ketverius metus mirus motinai, o žmonai stipriai pasiligojus, A. Venckus turėjo silpnybę alkoholiui. Tačiau, broliai pasakojo, jie visada palaikė glaudžius ryšius ir rūpinosi vienas kitu. R. Venckus, pas kurį namuose A. Venckus paskutiniu metu gyveno, pasakojo, jog tuomet, kai šis susiimdavo – būdavęs darbštus ir geraširdis. Tačiau jei užsikabindavo vartoti alkoholį, į namus nesugrįždavo ir mėnesį – likdavo nakvoti ten, kur gerdavo, o pragyvenimui užsidirbdavo imdamasis padienių darbų. Broliai teisme tvirtino, kad A. Venckus nebuvęs konfliktiško būdo, prieš nieką nekeldavo rankos. „Nebuvo piktybinis – galiu garantuoti. Esu pats vyriausias brolis, todėl nuo pat vaiko mačiau, koks buvo Arūnas. Geros širdies, visada prikibdavo pagelbėti. Dukrą labai mylėjo, rūpinosi sergančia žmona. Turėjo svajonių, galimybių ir noro, bet... Atėmė žmogų“, – kalbėjo K. Venckus. Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius: broliai paprašė atlyginti 5 tūkst. eurų, kuriuos išleido A. Venckaus laidotuvėms bei paminklui ir dar po 10 tūkst. eurų už padarytą neturtinę žalą. L. Venckutė, kuri teigė netekusi paties artimiausio žmogaus, pareiškė civilinė ieškinį dėl 30 tūkst. eurų neturtinės žalos.
|
|
