Norėdami apsaugoti nuo narkotikų, pasitelkia ir pasieniečių šunis

Kol svarstoma, reiktų ar nereiktų ir kiek kainuotų švietimo įstaigose atlikti testus, kurie parodo, ar aplinkoje esama narkotinių medžiagų pėdsakų, kai kurios mokyklos pačios imasi iniciatyvos: periodiškai į pagalbą kviečiasi policiją bei pasieniečius kinologus su šunimis, išmokytais rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų – šie patikrina mokinių daiktus ir patalpas.

Pasieniečiai su šunimis, išmokytais ieškoti narkotikų, Pranciškonų gimnazijoje apsilankė jau antrą kartą – čia įtarimą sukeliančių medžiagų neaptiko.

Neseniai pasieniečių šunys šniukštinėjo Pranciškonų gimnazijoje – čia jie patikrino vieną klasę, kurioje buvo palikti mokinių daiktai, bei mokyklos koridorius, iš išorės apuostė mokinių spinteles.

„Labai džiaugiamės, kad nei šį kartą, nei praėjusį kartą – tokią akciją organizavome ir rudenį – nerasta jokių įtartinų pėdsakų, – sakė Pranciškonų gimnazijos socialinė pedagogė Vija Zujevaitė-Srėbalienė. – Esame saugūs ir šią žinią galime perduoti vaikų tėvams.“

Apie akcijas neįspėja

V. Zujevaitė-Srėbalienė tvirtino, kad apie pasieniečių apsilankymus su šunimis mokiniai nebūna įspėjami. Tik vėliau, pasibaigus akcijai, informacija apie ją išplatinama tėvams – šie, jau pasirašydami sutartis su mokykla, duoda sutikimą, kad jų vaikų daiktai gali būti tikrinami tokiu būdu.

„Ši akcija turi du tikslus. Vienas – tai prevencija dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Mes mokiniams suteikiame daug informacijos apie narkotikų žalą, tačiau, pasikviesdami kinologus su šunimis, žengiame dar vieną žingsnį, parodome, kad mokyklai yra labai svarbu apsaugoti vaikus nuo narkotikų, – kalbėjo V. Zujevaitė-Srėbalienė. – Kitas tikslas – supažindinti mokinius su kinologo profesija.“

Idėja pasikviesti pasieniečius kinologus su šunimis į Pranciškonų gimnaziją atkeliavo iš Vydmantų gimnazijos. Jos socialinė pedagogė Simona Brazdeikienė pasakojo: „Šią akciją darėme pernai ir tikrai darysime ateityje. Pasieniečių apsilankymas sukėlė didelę mokinių reakciją – jie dar ilgai kalbėjo apie tai ir tikiu, kad atpurtė norą išbandyti narkotikus ar atsinešti jų į mokyklą.“

Stengiasi sudominti mokinius

Nors informacija apie narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų žalą yra integruota į įvairių mokymo dalykų programas, socialinės pedagogės įsitikinusios, kad ji yra pernelyg teorinė.

„Norime mokiniams šią temą pateikti įdomiai, todėl sugalvojame įvairių praktinių veiklų, pavyzdžiui, pasikviečiame buvusius narkomanus, kurie pasidalina savo liudijimais. Jų klausydamiesi mokiniai supranta, kad ir šie žmonės kažkada buvo jauni ir aktyvūs. Tuomet ir vartojimo pasekmės yra labai akivaizdžios“, – pastebi V. Zujevaitė-Srėbalienė.

S. Brazdeikienė teigė, kad ir Vydmantų gimnazija organizuoja susitikimus su buvusiais narkomanais, tačiau bene populiariausias prevencinis renginys, skatinantis atisakyti įvairių žalingų įpročių – „Sniego gniūžtė“, kuriame mokiniai dalyvauja net ir tuo atveju, jei reikia už tai susimokėti. „Kartais patys net neįsivaizduojame, kaip arti tos problemos gali būti“, – mano S. Brazdeikienė, įsitikinusi, kad labiausiai nuo žalingų įpročių jauną žmogų gali atitraukti jo užimtumas.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas pademonstravo testų, skirtų narkotikams ir psichotropinėms medžiagoms atpažinti, pavyzdžius.

Tikrinti testais – neplanuojama

Patikrinti, ar mokykloje esama narkotikų, būtų galima ir joje atlikus testus – šie reaguoja į pėdsakus, paliktus ant aplinkos paviršių. Nors uostamiesčio mokyklose tokie testai periodiškai atliekami, tačiau laikinai Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas einanti Viktorija Petrutytė teigė, kad kol kas to daryti Kretingos rajone neplanuojama.

„Visų pirma tam reiktų gauti finansavimą. Kita problema: kartais tokių testų nenori pačios mokyklos, bijodamos dėl savo reputacijos“, – pastebėjo V. Petrutytė.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko žiniomis, toks testas kainuoja daugiau kaip 20 eurų, tačiau vienai mokyklai patikrinti jų reikėtų keleto.

„Mes palaikome mokyklų iniciatyvas, nukreiptas prieš narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimą. Džiugina nuostata, kad narkotikai yra ne tik policijos, bet visos bendruomenės rūpestis“, – sakė A. Pužauskas.

Svarbiausias vaidmuo – tėvams

Ir mokyklų socialinės pedagogės, ir policijos pareigūnai įsitikinę, kad visgi svarbiausias vaidmuo kalbant apie narkotikų vartojimo prevenciją tenka šeimai. „Per susitikimus su tėvais akcentuojame, kad jie turi ugdyti atsparumą visiems žalingiems įpročiams. Jei bus stiprus ryšys su tėvais, tuomet vaikas savaime perims jų vertybines nuostatas“, – įsitikinusios Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Jūratė Kazlauskienė ir Gitana Macienė.

Jei kyla įtarimas, pareigūnės skatina tėvus atlikti narkotikų testus, kuriuos už 8 – 10 eurų galima įsigyti vaistinėse. „Testą galima padaryti ir slapta, pavyzdžiui, sugadinus tualeto bakelį ir paėmus šlapimo“, – patarė J. Kazlauskienė, suprasdama, kad prašymu padaryti narkotikų testą paauglį galima labai įžeisti.

Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė teigė, kad yra pasitaikę, kuomet į jos vadovaujamą įstaigą tėvai atveda vaiką, norėdami patikrinti, ar šis nevartoja narkotikų. „Tačiau tokių atvejų buvo vos keletas, matyt, esant daugiau įtarimų žmonės kreipiasi tiesiai į priklausomybės ligų centrus“, – teigė I. Viršilienė.

Nors testai atpažįsta 10-12 populiariausių narkotikų, vis dėlto policijos pareigūnai įspėjo, kad atsiranda vis naujų svaiginimosi medžiagų. „Narkotikai – šimtaprocentinis verslas, todėl jie yra vis tobulinami: kuriamos naujos cheminės medžiagos, kurių dar nespėta užfiksuoti, uždrausti. Patraukli ir narkotikų išvaizda: jie įvairių spalvų ir formų. Tuo pačiu pastebima, kad naujųjų narkotinių medžiagų pasekmės yra dar labiau žalojančios“, – įspėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas A. Pužauskas.

• Rašyti komentarą (0)