Prioritetas: kad bylos būtų nagrinėjamos kokybiškai ir greitai

Apibendrindamas 2016 metų veiklos rezultatus, Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis teigė turįs, kuo pasidžiaugti: nors teisėjams teko nemažas darbo krūvis, tačiau bylos buvo išnagrinėtos kokybiškai – tik labai nedidelė dalis sprendimų ir nuosprendžių aukštesnės instancijos teismo buvo pakeisti ar panaikinti. Kalbėdamas apie teismo darbą, E. Jurgutis pastebėjo ir naują tendenciją: vis labiau populiarėja elektroninės teismų paslaugos.

Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis teigė, kad smurtas artimoje aplinkoje sudaro didžiąją dalį visų teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų.

– Kaip keitėsi Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų krūvis 2016 metais?

– Palyginus 2011–2016 metų duomenis, darytina išvada, kad darbo krūvis Kretingos rajono apylinkės teisme praėjusiais metais labai nekito ir išliko pakankamai didelis. Per 2016 metus išnagrinėtos 107 baudžiamosios bylos (per 2015 m. – 121), 2 tūkst. 95 civilinės bylos (per 2015 m. – 1 tūkst. 957), 686 administracinių teisės pažeidimų bylos (per 2015 m. – 710).

Teisėjų darbo krūviai skaičiuojami vadovaujantis metodika, pagal kurią įvertinamas ne tik išnagrinėtų bylų ir atliktų procesinių veiksmų skaičius, bet ir bylų bei procesinių veiksmų sudėtingumas. Taigi palyginus Klaipėdos apygardoje esančių teismų darbo rodiklių vidurkius, Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis užimtų vidurinę poziciją. Be to, 2016 metais Kretingos rajono apylinkės teisme bylas nagrinėjo 4 teisėjai, nes teisėja Diana Navickienė vieneriems metams buvo laikinai perkelta į Palangos miesto apylinkės teismą.

– Kaip vertinama teisėjų darbo kokybė?

– Tai galima spręsti pagal tai, kiek mūsų teismo priimtų sprendimų bei nuosprendžių, kurie buvo apskųsti apeliacine tvarka, aukštesnės instancijos teismai pakeitė ar panaikino. Per 2016 metus mūsų teisėjų priimti 53 sprendimai civilinėse bylose buvo apskųsti apeliacine tvarka ir 6 iš jų pakeisti, 8 – panaikinti. Taigi sprendimų stabilumo rodiklis – 99,68 proc. Kalbant apie baudžiamąsias bylas, apskųsti buvo 8 nuosprendžiai, iš jų tik 1 pakeistas. Manyčiau, kad aukštus nagrinėjamų bylų stabilumo rodiklius lemia teisėjų kvalifikacijos kėlimas, reguliarus domėjimasis teismų praktikos pakeitimais ir aktualijomis.

Dar vienas mūsų tikslų – kuo trumpesnė bylų nagrinėjimo trukmė, šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių, apibūdinant teismo veiklos efektyvumą. Praėjusiais metais net 110 baudžiamųjų bylų (tarp jų ir teikimai bei prašymai vykdymo procese) nagrinėjimas truko iki 6 mėn. Tą patį galima pasakyti ir apie administracinių teisės pažeidimų bylas, kurių daugiau negu pusė buvo išnagrinėtos greičiau negu 6 mėn. Pažeidimų, susijusių su galimu bylų vilkinimu, nenustatyta ir kalbant apie civilines bylas.

– Kaip aktyviai žmonės naudojasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu? Ar jis pasiteisina?

– Per praėjusius metus Kretingos rajono apylinkės teisme buvo gauta 1 tūkst. 501 civilinių bylų, kurių pagrindas – e-dokumentas, kai 2015 metais tokių buvo 1 tūkst. 253. Taigi bylos šalys sėkmingai naudojasi elektronine paslauga, kuri leidžia matyti bylos eigą ir padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų, mat tokiu būdu teikiant ieškinį tereikia mokėti 75 proc. žyminio mokesčio. Be to, jei byloje yra, pavyzdžiui, 10 šalių, į elektroninę erdvę pakanka įkelti vieną dokumentų variantą – tuomet teismui pereina pareiga padaryti jo kopijas ir jas perduoti toms bylos šalims, kurios neturi prieigos prie elektroninės sistemos ir nenori jos turėti, pavyzdžiui, fiziniams asmenims. Be to, šie fiziniai asmenys gali įteikti popierinius dokumentus, kuriuos reikia pridėti prie bylos – juos vėl teismas skenuoja ir talpina į elektroninę bylą. Kartais taip suformuojame mišrią bylą – pusiau popierinę, pusiau elektroninę, o jei byla sudėtinga, dėl visa ko parengiame ir popierinį jos variantą.

Reikia pripažinti ir tai, kad portalas kartais neatlaiko krūvio ir ima strigti, tad jis nuolat tobulinamas. Visgi nuo 2019 metų planuojama, kad elektroniniu būdu dokumentus teismui galės teikti šalys ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bei administracinių nusižengimų bylose.

Kad žmonėms būtų patogiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, mūsų teisme yra kompiuteris, kuriuo naudojantis galima prisijungti prie elektroninės bylos. Šiais metais teisme ketiname įdiegti ir belaidį interneto ryšį.

– O kaip žmonės aktyviai naudojasi mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis yra padėti šalims civilinėse bylose susitaikyti, tarpininkaujant mediatoriui? Juk žadėta kai kurių rūšių bylose mediaciją padaryti netgi privaloma.

– Prisimenu vos kelis atvejus, kuomet mūsų teisme buvo pasinaudota mediacija. Gali būti, kad tam nėra didelio poreikio dėl to, jog tą pačią funkciją – sutaikyti šalis – atlieka ir patys teisėjai per parengiamąjį teismo posėdį. Be to, šalys susitaikyti turi galimybę bet kurioje teisminio proceso stadijoje. Vis dėlto mediacija, manyčiau, turi prasmę, ypač tada, kai šalims reikia laiko emocijoms atvėsti ir, padedant kvalifikuotam tarpininkui, jos galėtų rasti kompromisą.

Kretingos rajono apylinkės teismo darbo krūvis pagal išnagrinėtas civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas.

– Per ekonominę krizę teismas buvo užverstas bylomis, kuriose statybinės organizacijos teisdavosi dėl įsiskolinimų viena kitai. O kokias gyvenimo realijas į teismus atnešė šis laikas?

– Galima sakyti, ir dabar jaučiamos krizės pasekmės: jei anksčiau priteisdavome atlyginti skolas, tai dabar į teismus kreipiasi antstoliai, kurie negalėdami išieškoti iš skolininko, prašo nustatyti sutuoktinių turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Tai padarius atsiranda galimybė skolos išieškojimą nukreipti į bendrai su sutuoktiniu sugyventą turtą, į pusę sutuoktinio turto, atlyginimo ir pan.

Šiuo metu išlieka ypač didelis skaičius civilinių bylų, susijusių su įsiskolinimais vadinamuosius greituosius kreditus teikiančioms įmonėms. Kartais jų pareiškimuose teismui nurodomos palūkanos sudaro net po 100 proc. ir daugiau – tokius reikalavimus teismas laiko nepagrįstais ir tokius pareiškimus atsisako priimti, taiko trūkumų šalinimo institutą. O šiaip negrąžintų kreditų sumos labai įvairios – gali būti 150 eurų, o gali būti ir 1 tūkst. eurų.

– Šiuo metu ypač aktuali smurto artimoje aplinkoje tema. Ar daug tokių bylų teko Kretingos rajono apylinkės teismui ir kokios bausmės dažniausiai smurtautojai sulaukia?

– Smurtas artimoje aplinkoje pagal Baudžiamąjį kodeksą kvalifikuojamas kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas – tokios bylos sudaro didžiąją dalį baudžiamųjų bylų, kurias mūsų teismui teko nagrinėti. Dažniausiai teisėjai smurtautojams skiria laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tam tikromis valandomis būti namuose ir gyventi skyrium nuo aukos, nebendrauti su ja, neieškoti ryšių. Taip pat dažniausiai nuteistasis įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Manytume, kad šios priemonės yra gana efektyvios, nes retas smurtautojas vėl sugrįžta į teismą.

– Kaip manote, kodėl teismą pasiekia labai nedaug bylų, kuriose nuo smurto šeimose nukenčia vaikai? Ar iš tiesų dar trūksta įstatymų, kad apsaugotume vaikus?

– Išties bylas, kuriose smurtas buvo panaudotas prieš vaikus, mūsų teisme galime vadinti išimtiniais atvejais – jų pasitaiko vos viena kita.

Įstatymų, kad galėtume nuteisti smurtaujantį asmenį prieš vaiką, yra pakankamai. Iškyla kita problema: dažniausiai smurtas šeimoje vyksta be liudininkų, siaurame šeimos rate. Tad nagrinėjant tokias bylas tenka pasikliauti nukentėjusių vaikų parodymais, medicinos ekspertų išvadomis. Kylant įrodymų patikimumo klausimui, teismas turi diskrecijos teisę patikrinti vaiko parodymus paskiriant psichologinę ekspertizę, kurios metu yra įvertinama, ar vaikas linkęs fantazuoti, ar ne.

Vis dėl to išaiškinti smurtą prieš vaiką yra sudėtinga todėl, kad smurtaujantys tėvai vaikui yra brangiausi žmonės, kurie gali daryti didelę įtaką vaiko parodymams. Didžiausia nesąmonė būtų vaiką apklausti prie mamos ar tėvo – vietoj jų apklausoje turėtų dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, psichologas ar asmuo, kuriuo vaikas pasitiki.

– Kaip teismas vertina fizines bausmes? Ar pavyzdžiui, atvejis, kuomet parduotuvėje motina pliaukšteli vaikui per sėdmenis, būtų pakankamas pagrindas tokį auklėjimą traktuoti kaip smurtą?

– Be abejo, tai smurtas prieš vaiką, o smurtui viešoje vietoje papildomu įrodymu bus filmuota vaizdo medžiaga bei liudininkų parodymai. Manyčiau, tokiu atveju nekiltų jokių problemų įrodant, kad prieš vaiką buvo smurtauta.

• Rašyti komentarą (0)