Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nori pakeisti pasaulį – mąstyk kaip menininkas

  • Viktorija PUIDOKĖ
  • Kuprinė
  • 2017-01-27

LCC tarptautinio universiteto lektorė ir Inovacijų laboratorijos įkūrėja Eglė Songailienė įsitikinusi, kad apleisdami menus jauname amžiuje žmonės nustoja vystyti įgūdžius, labai reikalingus bet kurios srities profesionalams, ieškantiems savyje kūrybiškumo. Anot jos, viskas, ko reikia žmonijai, – eksperimentuoti, nebijoti klysti ir būti vaikiškais, nes absoliučiai viskas pasaulyje gali būti sukurta kitaip.

„Vaikystėje dažnam jaunam žmogui pasakoma, kad jis ne „prie meno“ arba nekūrybiškas. Meniškumą mes sutapatiname su nekūrybiškumu. Iš tiesų kūrybiškumas nebūtinai turi būti susijęs su menu, tačiau žmogui būtina lavinti savo meninius įgūdžius – net jeigu mes niekada ir nebūsime menininkai, menai padės mumyse augti kūrybiškumui bendrąja prasme“, – įsitikinusi E. Songailienė.

Pasitikėjimas savo kūrybiškumu, kurį lektorė apibrėžė, kaip mokėjimą sukurti naujus sprendimus, sukuriančius naują vertę, Lietuvoje yra labai žemas: mes galime būti labai kūrybiški, bet taip nemanyti ir dėl to nekurti. Tai dažniausiai susiję su baime.

Vienas iš būdų sustiprinti savo pasitikėjimą kūrybiškumu – eiti į jį mažais žingsneliais. E. Songailienė siūlo pasinaudoti garsaus amerikiečių psichologo Alberto Banduros darbo su žmogaus fobijomis praktika.

„Viename garsiausių savo eksperimentų psichologas pademonstravo, kaip per vieną dieną įveikti gyvačių baimę. Mažais žingsneliais jis nuvedė žmogų nuo būsenos, kai šis bijojo išeiti iš kambario, nes žinojo, kad kitapus durų gali būti gyvatė, iki šio gyvio lietimo nuoga ranka. Patirdamas mažas sėkmes, žmogus pamažu atsikrato savo baimės“, – kalbėjo E. Songailienė.

Jos nuomone, panašaus „gydymo“ reikia ir mūsų kūrybiškumui – žmogus pamažu turi pajusti pasitikėjimą savo gebėjimu kurti ir būti kūrybišku.

Pasauliui reikia mąstančių kitaip

„Akivaizdu, kad dabartinis žmonijos elgesys yra netinkamas ir turi pasikeisti. Jeigu būtų priešingai, nesusidurtume su daugybe globalių problemų. Pokyčiams reikia kūrybiškumo ir daug daugiau kitaip mąstančių žmonių“, – įsitikinusi E. Songailienė.

Jos nuomone, turime pradėti mąstyti kaip menininkai, kaip žmonės, turintys smalsumo ir užduodantys klausimus, eksperimentuojantys ir žaidžiantys.

„Kai vaikai žaidžia – jie išeina į fantazijų pasaulį, ribos tarp to, kas įmanoma ir kas neįmanoma. išnyksta. Mašina prireikus tuoj pat pavirsta laivu ir atvirkščiai. Taip galime mąstyti ir mes“, – kalbėjo lektorė.

E. Songailienės teigimu, kol mokykloje mes mokomi, kad yra tik vienas teisingas atsakymas, menuose – viskas priešingai, todėl menas yra per svarbus, kad būtų paliktas vien menininkams – jis išugdo gebėjimą pastebėti tuos dalykus, kurių paprastai nepastebime.

„Vadinasi, meno mokantys žmonės gali padėti daugelį dalykų pamatyti kitaip ir fizikui, ir matematikui. Vienas mano amerikietis dėstytojas yra pasakęs – jeigu jūs norite pradėti gerai rašyti, pirmiausia turite pradėti stebėti, ir rašyti ne tai, ką jūs jau iš anksto nusprendėte rašyti. Turite pažvelgti plačiau“, – kalbėjo LCC universiteto dėstytoja.

Pirmas žingsnis pastabumui lavinti – prisiversti išėjus pasivaikščioti įsidėti telefoną į kišenę ir apsižvalgyti aplink.

„Visos idėjos gimsta iš vienokio ar kitokio stebėjimo. Nauja idėja dažniausiai atsiranda apjungus kelias senas idėjas. Tereikia atsimerkti, stebėti ir idėjos ateis“, – sakė E. Songailienė.

Darykite tai, ko nemokate

Lektorės įsitinimu, norint kažką pakeisti, pirmiausia, būtina suprasti esamą situaciją ir tik tuomet galima pereiti prie kausimo – o kaip galėtų būti.

„Kai generuojame idėjas, svarbiausia jų prigeneruoti daug – savo studentų prašau per paskaitą sugalvoti 100 idėjų. Lengviausiai gimsta pirmosios dešimt. Bet problema yra ta, kad jas sugalvos kiekvienas. Antrasis idėjų dešimtukas bus kur kas įdomesnis, o paskutinės iš šimto – dažniausiai labai nerealios ir neprotingos, nefiltruotos, tačiau su jomis dirbant, galima kažko pasiekti“, – teigė E. Songailienė.

Smegenų šturme – negali būti kritikos, čia svarbus saugumas ir atsipalaidavimas. Reikia drąsos būti kūrybingu, nes tai – baisu. Kai tu sugalvoji naują idėją, tampi mažuma. Lektorės teigimu, dėl to žmonės nemėgsta dalintis neišbaigtomis idėjomis ir pirmiausia labai atsargiai jas išbando draugų rate.

„Kritika yra gerai ir ji reikalinga, bet tik kituose etapuose. Jeigu mes nesugebame išsakyti kritikos ir jos priimti, mes negeneruosime, neatrinksime idėjų ir galiausiai užstrigsime vietoje. Tai žudo kūrybiškumą. Nužudyti idėjas taip pat labai lengva – tam pakanka ironijos, žiovulio, šalto žvilgsnio“, – sakė E. Songailienė.

Lektorės žodžiais, iš tiesų kūrybingą idėją atpažinti paprasta – jeigu jums viskas pavyksta, tai yra ženklas, kad nedarote nieko inovatyvaus.

„Žymusis dailininkas Pablas Pikaso mėgdavo sakyti – „aš visada darau tai, ko nemoku, kad išmokčiau, kaip tai daryti.“ Pagaukite save, kai pradedame daryti tai, ką jau mokate, ir imkitės naujos veiklos“, – pasiūlė E. Songailienė, kurios nuomone, naujų dalykų mokymasis būtinas kūrybiškumui lavinti.

Dirbkime žaisdami

„Dar viena problema, neleidžianti mums būti kūrybingais, – pernelyg rimtas savęs vertinimas“, – konstatavo lektorė, jau kelerius metus dalyvaujanti ir pati organizuojanti paslaugų dizaino „džiamus“ – savaitgalio sesijas, kur įvairių sričių profesionalai mokosi kurti naujas paslaugas.

Pagrindinis atributas, kurį būtina turėti šiame renginyje – guminės vištos, kurias nešiojasi renginio moderatoriai.

„Pasirodo, ši višta padeda į save nežiūrėti pernelyg rimtai. Jei komandinio darbo metu pamatai, kad užvirė rimtos diskusijos, tereikia suspausti vištą ir įduoti labiausiai susireikšminusiam žmogui į rankas. Pabandykite būti rimti ir reikšmingi su gumine višta rankose“, – juokėsi E. Songailienė.

Dėstytojos nuomone, mes įpratę skirstyti darbą ir žaidimus į dvi skirtingas kategorijas, tačiau, kai dirbti yra smagu, dirbame geriau ir esame kūrybingesni.

„Kai mes žaidžiame, užsiauginame empatiją, didesnį pasitikėjimą savimi ir vienas kitu. Atsiranda artumo jausmas ir smalsumas visuose gyvenimo aspektuose, kuris yra didžių, kūrybingų žmonių paslaptis“, – sakė E. Songailienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas