Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Keturkojui pasiekus gyvenimo saulėlydį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-01-27

Mūsų keturkojai draugai, kaip ir žmonės, išgyvena įvairius amžiaus periodus, ir jų senatvė taip pat nėra lengviausias metas. „Todėl šeimininkas, kiek įmanoma, turėtų padėti savo draugui oriai ir kokybiškai išgyventi senatvę, o esant būtinybei, priimti sprendimą atsisveikinti su juo“, – tvirtino privatus veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis.

Dideli šunys greičiau sensta

„Žmonės įpratę gyvūno metus skaičiuoti pagal formulę 1x7, – tai reiškia, kad vieneri šuns gyvenimo metai prilyginami 7-iems žmogaus. Tačiau taip nėra: pirmieji šuns metai prilygsta 15-20 žmogaus metų, nes per pirmus metus gyvūno organizmas susiformuoja ligi visiškos lytinės brandos. O jau visus kitus metus galima skaičiuoti, vienerius šuns metus prilyginant 6-iems žmogaus gyvenimo metams. Tačiau ir ši formulė nėra tiksli, nes amžių lemia šuns veislė“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Jo žodžiais, kuo didesnė šuns masė, tuo jis greičiau sensta. Tarkim, senbernarai ar dogai senjorais tampa nuo 6-7 savo gyvenimo metų, o vidutinio dydžio – maždaug 20-25 kg sveriantys šunys – nuo 8-erių, mažųjų veislių – nuo 10-11 metų. Taigi retas vilkšunis, skaičiuojant žmogaus metais, sulaukia šimtmečio, o mažųjų veislių šunys gerokai perkopia šimtmetį.

Pagrindinė problema – nutukimas

„Kai keturkojis persirita iš brandos ir įžengia į senjoro amžių, pakinta jo medžiagų apykaita. Gyvūnas mažiau juda, greičiau pavargsta. Todėl jam nereikia tiek maisto, kiek anksčiau, ir, šeriant įprastai, jis nutunka. O nutukimas išprovokuoja sąnarių, širdies, virškinimo, inkstų ligas. Gyvūnas vemia, jo skrandis nebesuvirškina kaulų, užkietėja viduriai. Jeigu atsiranda širdies problemų, šunį kamuoja dusulys, jis kosėja. Sulig amžiumi dažnam sutrinka klausa, būna, kad išsivysto katarakta – apsiblausia ar pabalsta akių lęšiukai“, – senėjimo problemas vardino J. Zamulskis.

Anot jo, pastebėję negalavimus, šeimininkai turėtų suklusti: „Tuomet taikome palaikomąją terapiją: yra papildų stiprinti sąnarius, pagerinti gyvūno širdies veiklą.

Labai svarbu subalansuoti gyvūno mitybą – specializuotose parduotuvėse yra senjorams skirto ėdalo. Seniems gyvūnams reikėtų didinti ląstelienos turinčio maisto – duoti daugiau daržovių, tačiau mažinti baltymų“, – tvirtino veterinarijos gydytojas.

Judėti – ristele

Paklaustas, ar, gyvūnui sulaukus senatvės, reikėtų toliau puoselėti ar riboti jo pomėgius, pašnekovas atsakė: „Tai priklauso nuo keturkojo aktyvumo – kiek buvo aktyvus ligi tol ir kiek yra pajėgus judėti sendamas. Aktyvus gyvenimo būdas šuniui, kaip ir žmogui, – tik į naudą. Jeigu mėgote vaikštinėti su savo draugu, nenutraukite šio įpročio, tačiau leiskite jam tursenti šalia jūsų neskubia ristele“.

O jeigu keturkojui skauda sąnariai, reikėtų vengti aukštų šuolių, staigių judesių, laiptais padėti užlipti palengva, vis leidžiant gyvūnui pailsėti.

Ribą nusistato šeimininkas

Pati skaudžiausia tema keturkojų šeimininkams – kada reikėtų seną gyvūną užmigdyti, kiek leisti kentėti skausmą, ir išvis, ar humaniška taikyti eutanaziją.

„Užmigdyti reikėtų tuomet, jei gyvūno nebeįmanoma išgydyti, jį kamuoja sunkios ligos, – o viena populiariausių ligų šunims, kaip ir žmonėms, taip pat yra vėžys: kalėms – gimdos, o patinams – prostatos. Jeigu yra navikas, pats šeimininkas mato, kad gyvūnas sulysta, nebeėda, pūlingi dariniai pratrūksta ir nebegyja. Tuomet ir reikėtų pasirūpinti, kad gyvūnas nebesikankintų“, – tikino pašnekovas. Atsiradus senatvinei dimensijai – kada nebelaiko šlapimo, sutrinka koordinacija – gyvūnas neturėtų kankintis nei pats, nei kamuoti šeimininkų. Gyvūnas turi gyventi dėl žmogaus, o ne žmogus – dėl gyvūno. Kad ir kaip sunku atsisveikinti, tačiau sykį šį žingsnį visvien tenka žengti. Ir kiekvienas žmogus tą ribą nusistato pats“, – sakė J. Zamulskis.

Gyvūno eutanazija, jo žodžiais, šiandieną nebėra skausminga: gyvūnas iškeliauja suleidus didelę dozę narkotinių medžiagų, jis nejaučia skausmo, netgi atvirkščiai – patiria euforiją, narkotikams užslopinus kvėpavimo centrą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas