Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pagarbą matuoja ne gatvės didumu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-01-20
Vilniaus gatvės pavadinimu įprasminta žemaičių ir lietuvių bendra kova už savo laisvę bei Lietuvos nepriklausomybę.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama komisija gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams suteikti rajono tarybai siūlys kunigo vienuolio Augustino Dirvelės vardu pavadinti Kretingos miesto Kanklių gatvę. Ši „Pajūrio naujienose“ pasirodžiusi informacija tam tikrų minčių sukėlė neabejingiems kretingiškiams.

Sprendimo nekeis

Kai kurių gyventojų manymu, kur kas tikslingiau šiuo vardu pavadinti centrinę Kretingos miesto Vilniaus gatvę, juolab kad greitu laiku ji bus rekonstruojama, pagražės. Esą Kanklių gatvė – per maža tokiai garbingai asmenybei įamžinti. Be to, sostinės vardo gatvių galima aptikti kiekviename Lietuvos mieste, o Augustino Dirvelės gatvė Kretingoje būtų galbūt vienintelė, išskirtinė. Simboliška, kad joje yra ir jo paties įsteigti šv. Antano rūmai.

Tačiau, P. Černeckio žodžiais, balsų dauguma priimto komisijos sprendimo keisti netikslinga.

„Tai įneštų sumaišties: Vilniaus gatvėje yra ne tik daug gyvenamųjų namų, bet ir įstaigų bei verslo įmonių.

Pakeitus gatvės pavadinimą, įmonių vadovai liktų nepatenkinti, juk dabartiniai rekvizitai naudojami sutartyse bei įvairiuose kituose dokumentuose, reklamose“, – kalbėjo P. Černeckis.

Tokios pat nuomonės – ir Vilniaus g. esančio Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

„Ir daugiau būdų galima atrasti iškiliai asmenybei įamžinti. Pavyzdžiui, prie Šv. Antano rūmų, prie lurdo, Pranciškonų gimnazijos galėtų atsirasti lentelės su informacija apie šių objektų iniciatorių ir įkūrėją“, – svarstė ji.

Kretingos katalikų parapijos klebonui Antanui Blužui Kanklių gatvę pavadinti Augustino Dirvelės vardu – taip pat priimtinas variantas. Klebono įsitikinimu, garsusis vienuolis šia jaukia gatvele tikrai yra žingsniavęs ne kartą.

Augustino Dirvelės vardu siūloma pavadinti buvusioje vienuolyno žemėje esančią Kanklių gatvę.

Kovos už laisvę ir nepriklausomybę simbolis

O Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas Julius Kanarskas situaciją įvertino iš istoriko pozicijos: Vilniaus gatvė Kretingoje turi išlikti. Tiesa, geografinė padėtis XIX a. ir pirmaisiais XX a. dešimtmečiais lėmė, kad ši gatvė buvo vadinama Darbėnų gatve. Bet 1928-aisiais, minint Lietuvos valstybės 10-metį ir pasitinkant 1930-uosius Vytauto Didžiojo metus, tuometinė Kretingos miesto savivaldybė daugelio gatvių „pakrikštijo“ naujai – suteikė patriotinius, su Lietuvos valstybės istorine praeitimi susijusius pavadinimus. Taip Kretingoje vietoj buvusios Kartenos gatvės atsirado Vytauto gatvė, vietoj Gargždų – Kęstučio, vietoj Vokiečių Pakalnės – Birutės, vietoj Didžiosios Sodo – J. K. Chodkevičiaus gatvės. Darbėnų gatvė Vilniaus vardu buvo pavadinta siekiant įamžinti Lietuvos lenkų atplėštą istorinę Lietuvos sostinę.

Pasak J. Kanarsko, 1928 – 1930 m. gatvių pavadinimai buvo keičiami visoje Lietuvos Respublikoje, jos apskričių ir valsčių centruose. Vilniaus, Vytauto, Kęstučio gatvių atsirado kiekviename mieste ir miestelyje.

„Vilniaus gatvės pavadinimas turėtų būti nekeičiamas kaip lietuvių ir žemaičių bendros kovos už savo laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę simbolis. Netgi sovietmečiu komunistų veikėjai to pavadinimo nedrįso pakeisti į Stalino ar Lenino“, – įsitikinęs J. Kanarskas.

Ką įamžinti, Kretinga dar turi

Istoriko nuomone, Augustino Dirvelės bei kitų Kretingai ir Lietuvai nusipelniusių pranciškonų ir diecezinių kunigų vardais galėtų būti pavadintos gatvės, esančios buvusioje vienuolyno žemėje, tai yra mikrorajone tarp J. Pabrėžos ir Savanorių gatvių. Vietoje čia esančių Gėlių, Sporto, Stadiono, Miško, Topolių, Lazdynų, Klevų, Balandžių, Statybininkų gatvių galėtų atsirasti Jeronimo Pečkaičio, Placido Bariaus, Leonardo Andriekaus, Pranciškaus Gedgaudo, Simono Groso, Bronislovo Burneikio, Antano Maliausko gatvės.

„Tik Pušyno ir Savanorių gatvių pavadinimus siūlyčiau palikti, mat pirmasis susijęs su čia augusiu pušynėliu, skirtu apie 1704 metus toje vietoje švedų kareivių nužudytiems vienuoliams bernardinams atminti. O Savanorių gatvę pradėjo formuoti Augustinas Dirvelė, čia statęs vienuolyno prestižinius kotedžus. Savanorių gatvės pavadinimas atsirado prieš karą, taip buvo pagerbti Kretingos senosiose ir II kapinėse palaidoti Lietuvos kariuomenės kariai savanoriai“, – paaiškino J. Kanarskas.

Jo manymu, per daug garbės suteikta sovietmečio prestižinei melioratoriaus profesijai įamžinti – tam skirta magistralinė rytinė miesto gatvė, prasidedanti ir iš dalies einanti vienuolyno žeme iki Vytauto g.

Anot istoriko, ne gatvės dydis lemia pagarbą žmogui.

Kodėl tinka Kanklių gatvė

„Vis dėlto, jeigu rajono taryba pritars, tinkamiausia Augustino Dirvelės vardu pavadinti kuklią, tvarkingą Kanklių gatvelę netoli vienuolyno ir bažnyčios bei Pranciškonų gimnazijos. Ji veda vienuolyno tvenkinio link. Šį tvenkinį Augustinas Dirvelė 1933-aisiais sutvarkė, pakrantes apsodino medžiais, įrengė pasivaikščiojimo takus, įkūrė rekreacinę zoną gimnazijos moksleiviams ir Šv. Antano prieglaudos globotiniams“, – nuopelnus išvardijo J. Kanarskas.

Nedidele Kanklių gatvele esą ir dabar praeina daug žmonių, kadangi ji jungia senąją Kretingą su Savanorių gatvės mikrorajonu, taip pat veda į naująjį miesto parką, vadinamą Pastauninku.

„Žemaičių kalboje vartojamu terminu „pastauninkas“ seniau buvo vadinamos aptvertos ganyklos, skirtos arkliams ar jauniems galvijams laikyti. Šis teriminas kilo iš lenkų kalbos žodžio „pastewnik“, reiškiančio aptvertą ganyklą. Laikui bėgant, Pastauninko pavadinimas prigijo ir Dopulčio upeliui“, – paaiškino J. Kanarskas.

Vienas didžiausių Kretingoje Pastauninko parkas plyti taip pat buvusioje vienuolyno žemėje, anot pašnekovo, savotiškai sujungdamas Pranciškonų gimnazijos Šv. Antano rūmus su Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija.

„Parengtas parko rekonstrukcijos projektas. Pasibaigus darbams, ir parką būtų galima pavadinti tėvo Augustino Dirvelės vardu. Rekonstrukcijos metu būtų galima rasti vietą skulptūrinei kompozicijai, skirtai šiai iškiliai asmenybei atminti. Taip tinkamai įamžintume tragiško likimo vieno garsiausių tarpukario Lietuvos pranciškonų vienuolijos, katalikų bažnyčios ir Kretingos bendruomenės veikėjų atminimą“ , – sakė J. Kanarskas.

---

Augustinas Dirvelė gimė 1901 m. Šakių apskrityje. Į Kauno kunigų seminariją įstojo 1923-aisiais, po metų išvyko mokytis į Vokietiją, į kunigus buvo įšventintas 1928-aisiais. Kretingos konvento gvardijonu išrinktas 1931-aisiais. 1936 – 1939 m. buvo Lietuvos pranciškonų provincijolas. Jis mirė 1948 m. Vorkutoje arba Komijoje, mirties aplinkybės liko neišaiškintos. Manoma, kad tėvas Augustinas Dirvelė bandė bėgti iš lagerio ir enkavedistų buvo nušautas.

  • Rašyti komentarą (14)

  • Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas