|
|
|
Vežėjai pastumdėliais būti nenori
Iš Kretingos rajono savivaldybės posėdžių salės keleivių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių savininkai Rimantas Uselis ir Sigitas Abželtis penktadienį išėjo įpareigoti atlikti „namų darbus“ – šią savaitę pateikti schemą, kaip jie įsivaizduoja savo integravimąsi į bendrovės Kretingos autobusų parkas veiklą.
Sutarties tikrai nepratęs Į daugkartinį S. Abželčio klausimą, ar tikrai išnaudotos visos teisinės subtilybės, kad su privačiais vežėjais Savivaldybė galėtų dar pratęsti sutartis, Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Gedvilas atsakė vienareikšmiškai: tokios galimybės išsemtos. „Prisiminkite, kokiam laikui su jumis buvo sudaryta pirminė sutartis? Ogi trejiems metams, tačiau, kaip matote, ji užtruko visą dešimtmetį“, – konstatavo jis. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, vadovaujantis Transporto kodeksu, rajono Savivaldybė vežėjus gali parinkti dviem būdais: skelbti konkursą arba tiesiogiai susitarti su vežėju, atitinkančiu Europos reglamento nuostatas. „Jose nurodyta, kad vežėjas yra atskiras teisinis subjektas, kurį perkančioji organizacija kontroliuoja kaip savo padalinį. Kadangi, kaip žinote, Savivaldybė privačių vežėjų nekontroliuoja, todėl teisinio pagrindo pratęsti sutartis neturi“, – paaiškino P. Černeckis. Tą patį tvirtino ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Jo žodžiais, pastaraisiais mėnesiais gauta nemažai gyventojų nuomonių ir prašymų rinkoje palikti jiems įtinkančius privačius vežėjus. „Savivaldybė jums taip pat teikia prioritetą likti rinkoje. Bet jeigu būtų skelbiamas viešas konkursas maršrutams pirkti, nėra garantijų, kad laimėsite jūs. Konkursu domisi vežėjai ir iš kitur“, – neslėpė direktorius. Sutarties punktai skendi miglose Įmonės savininkas R. Uselis prisipažino, kad 7 savo įmonės darbuotojams pranešimus apie galimą atleidimą nuo vasario 14-osios jau įteikė ir yra pasiruošęs išmokėti jiems priklausančias kompensacijas. Savininkas buvo atviras: pirminės derybos su Kretingos autobusų parku jį nuvylė. „Manęs buvo paprašyta maršrutų ir kai kurių skaičių – viską pateikiau. Bet ką jie man siūlo? Ogi, kad nustatys 3 procentų pelno maržą, kad kontroliuos, o mes dirbsim vien už algą, kaip bet kuris kitas į darbą priimtas Autobusų parko vairuotojas, kurį į reisus siunčia dispečeris! Atsiprašau, aš esu įmonės steigėjas, daug į ją investavęs, esu akcininkas, išsimoku dividendus, nuo 1994 metų mūsų įmonė nėra dirbusi nuostolingai“, – dėstė jis. R. Uselis pokalbyje su Autobusų parko direktoriumi Ramūnu Korsaku teigė pasigedęs konkretumo – supratęs, kad reikėtų keleivius vežti ten, kur pasiųs vežėjams nežinomais maršrutais, taip pat neviršijant Autobusų parko savikainos. „Tegu duoda man sutartį juodu ant balto – tada aš apsispręsiu, ar noriu būti integruotas į šią įmonę“, – akcentavo R. Uselis. Savivaldybės elgesį su privačiais keleivių vežėjais S. Abželtis pavadino lėta egzekucija, esą toks jausmas, kad siekiama miglotus sprendimus tempti prie dabar galiojančios vežėjų ir Savivaldybės sutarties pabaigos, kad privatininkai nebeturėtų kur dingti. „Kur garantijos, kad mūsų sutartis su Autobusų parku galios ilgiau negu 3 mėnesius?“ – klausė jis. Kolegai pritarė R. Uselis – esą privatūs vežėjai norėtų iš anksto žinoti konkrečius maršrutus, kuriais reikės važiuoti, o nesijausti, kad yra priimami tik „skylėms“ užkaišioti – pirmadienį lieps važiuoti ten, penktadienį – ten. Be to, esą 17-os vietų mikroautobusai kaimams aptarnauti – per maži. „Norime bent metams planuoti savo ateitį, gal didesnių autobusų nusipirkti“, – paaiškino jis. P. Černeckis tikino, kad sutartis būtų ilgalaikė – bent kelerius metus galiotų tikrai, o darbo santykius bus galima reglamentuoti sutarties sąlygose. Siūlo du veiklos modelius Merui Juozui Mažeikai susidarė įspūdis, kad į Autobusų parką integravęsi privatūs vežėjai ir toliau norėtų dirbti tokiomis pat sąlygomis, kokiomis dirbo lig šiol, o Autobusų parkas aptarnauja visus maršrutus, nepriklausomai, kas jais važiuoja – mokiniai, socialiai remtini, lengvatų turintys ar kiti keleiviai. „Todėl, mano nuomone, tikslinga susitarti dėl aptarnaujamų krypčių, tada jokių siuntinėjimų „užkaišioti skyles“ nebus“, – sakė jis. S. Abželčiui pasiteiravus, kiek laiko užtruktų viešas maršrutų pirkimo konkursas, Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Viskontas atsakė, jog daugiau kaip dvejus metus: „Savivaldybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Sutarties su privatininkais pratęsti nebegali, o konkurso procedūros – ilgos, be to, nėra garantijos, kas laimės, gali būti, kad „šiapus kyšos“ liktų ir jame tokiomis pat sąlygomis dalyvaujantis Kretingos autobusų parkas“. „Žinau, kodėl Autobusų parko direktorius neskuba jūsų priimti į savo glėbį – todėl, kad jis turi ir kitų pasiūlymų, domisi svetimi vežėjai“, – atvirai rėžė V. Domarkas. Savo pavaduotojui P. Černeckiui jis pasiūlė pačiam dalyvauti Kretingos rajono privačių vežėjų bei Autobusų parko derybinėje darbo grupėje ir išsklaidyti visus šiuo metu tarp jų tvyrančius nesklandumus. Anot direktoriaus, normalu, kad reikės mokėti maržos pelną. „Kaip kiekvienoje įmonėje genrangovas įvairiems darbams atlikti samdytų subrangovus, taip ir šiuo atveju. Įmonė patiria administravimo, buhalterijos, transporto priežiūros, remonto, kitų išlaidų“, – sakė jis. Direktorius įžvelgė du veiklos modelius: vežėjai už bilietus surenka pinigus, nuneša į Autobusų parką, o šis atsiskaito už pravažiuotus kilometrus; vežėjai su Autobusų parku sutaria, už kokią kainą maršrutą aptarnaus. „Antruoju atveju už bilietus surinkti pinigai liktų jums, o Autobusų parkas atsiskaičiuotų maržos pelną“, – svarstė jis. Tikslas – mažinti dotacijas „Koks Savivaldybės tikslas, siekiant rajone pervarkyti keleivių pervežimą? Piginti paslaugą ar gerinti jos kokybę?“ – pasiteiravo S. Abželtis. Direktoriaus ir Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. Viskonto tikinimu, pertvarka siekiama sumažinti Savivaldybės išlaidas dotacijoms. Dotacijos ir įvairios kompensacijos už keleivių pervežimą Savivaldybės biudžetui – milžiniškos, anot A. Viskonto, kasmet kainuoja apie 800 tūkst. Eur. S. Abželtis pasidomėjo, kodėl keleivių pervežimo problema negali būti sprendžiama remiantis Gargždų pavyzdžiu, ten esą Savivaldybė dotacijų sumoka dešimteriopai mažiau. „Būkim sąžiningi iki galo. Gargždų, kur po miestą autobusai visai nekursuoja, su Kretinga negalima lyginti. Pas mus po miestą kursuoja, ir tie reisai yra nuostolingi. Palikim mūsų Autobusų parkui vien tik Klaipėdos ir Palangos maršrutus – pamatysim, kiek bereikėtų dotacijų. Jūs, privatūs vežėjai, „birbinat“ vienu maršrutu, o Autobusų parko autobusai privalo pasiekti ir Juodupėnus, ir Mončius, ir kitus užkampius, nes turi aptarnauti visą rajoną“, – kalbėjo J. Mažeika. Jo teigimu, iš esmės autobusų grafikai Kretingos rajone taikomi prie mokinių nuvežimo į mokyklas ir parvežimo. Nuvežę mokinius, iš reiso autobusai dažnai grįžta tušti. Sąnaudos dedamos į vieną „katilą“, o nuostolingus maršrutus amortizuoja pelningi.
|
|
