Kretingiškiams pristatė filmą apie pabėgėlius

Pranciškoniškosios šeimos atstovė Monika Midverytė savo naujai sukurtą dokumentinę kino apybraižą „Žmogiškumo kelyje“, pasakojančią apie Libane besiglaudžiančius karo pabėgėlius iš Sirijos ir Irako, šią savaitę pristatė Kretingos miesto visuomenei.

Buvo įdomu išgirsti iš libaniečių ir pabėgėlių lūpų, kaip jie vertina šiandienos krizę kaimyninėse šalyse“, – sakė filmą pristačiusi jo režisierė Monika Mindverytė.

Lietuvos pranciškoniškosios jaunimo tarnybos prezidentė M. Midverytė, kaip fimo režisierę pristatė Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas, yra įvairių krikščioniškų socialinių akcijų iniciatorė, tarp jų – ir „Vanduo Betliejui“.

Penkerius metus dirbusi interneto portale „Bernardinai.lt“, tikino pati M. Midverytė, ji susidomėjo pabėgėlių tema, tačiau nebeapsiribojo versta BBC bei kitų užsienio kanalų ar leidinių medžiaga. Todėl praėjusią vasarą kartu su operatoriumi Kostu Kajėnu, talkinant Lietuvos libaniečių bendruomenės atstovams, savaitę lankėsi Libane ir surinko medžiagą kino apybraižai.

„Mums labai padėjo Lietuvos libaniečiai, kurie surengė susitikimus su reikiamais žmonėmis, ir nors tuo metu buvo ramadanas, tačiau visur būdavome laukiami ir net vaišinami“, – į filmo peržiūrą susirinkusiai publikai kalbėjo M. Midverytė.

Filmo siužetą sudaro libaniečių bei ten gyvenančių pabėgėlių samprotavimai apie tai, kodėl Libanas atviras pabėgėliams iš kaimyninių šalių ir kodėl jie taikiai sugyvena tarpusavyje.

Būtent Libane, kurio teritorija yra net 6-kart mažesnė už Lietuvos, šiuo metu glaudžiasi 2 mln. pabėgėlių, – daugiau, negu jų priglaudė visa Europa. Libane iš viso gyvena 6 mln. žmonių, – iš jų trečdalį ir sudaro pabėgėliai iš Sirijos bei Irako. Kaip visiems sutilpti tokioje mažoje teritorijoje, kaip integruotis ir kaip sugyventi, – apie tai ir kalba filmo herojai.

Libane, tarsi pasaulio katile, vyrauja įvairios religijos – musulmonai sunitai, šiitai, druzgai, o taip pat katalikai ir ortodoksai, – tačiau jos netrukdo viena kitai. Vietiniai musulmonai tame pačiame kaime nuo seno puikiai sugyvena su krikščionimis, leidžia vaikus į katalikiškas mokyklas, paeiliui renka merą krikščionį ir musulmoną.

„Buvo labai įdomu išgirsti iš pačių libaniečių lūpų ir tai, kaip jie vertina šiandienos krizę kaimyninėse šalyse“, – tvirtino M. Midverytė.

Libanas ir pats neseniai yra išgyvenęs karą, ir tai buvęs ne religinis karas, o Palestinos išsivadavimo armijos siekis užimti Libano teritoriją ir įkurti jame savo valstybę. Karas truko 15 metų, ir libaniečiai gerai atsimena, kaip jie bėgo ir juos priglaudė Sirija. „Nors mūsų pabėgėlių tebuvo 300–400 tūkstančių, tačiau šiandieną turime grąžinti Sirijai skolą“, – filme nuskambėjo tokia paprastų libaniečių mintis.

Pabėgėliai turi skirtingą statusą: vieni glaudžiasi laikinai ir po karo privalės grįžti į tėvynę, o tie, kuriems sugrįžus į tėvynę grėstų kalėjimas ar mirtis, Libane gali likti visam laikui.

Taip pat buvo kalbama, kodėl šiandieną arabai taip veržiasi į Europą, – vienas iš filmo herojų musulmonų dvasininkas įsitikinęs, kad Europa deklaruoja savo demokratiją ir tuo masina Rytų kraštų žmones.

Po filmo peržiūros paklausta, ar herojai buvo laisvi reikšti savo mintis, M. Midverytė sakė, jog pašnekovai atsargiai kalbėjo apie politiką bei Islamo valstybę ir išvis nekomentavo kai kurių aplinkybių.

• Rašyti komentarą (4)