Ginčui dėl žemės nuomos padėtas taškas

Dalyvaujant Savivaldybės specialistams bei kaimo bendruomenės „Trys tvenkiniai“ atstovams, Kretingos rajono savivaldybėje aptarta galimybė verslininkui Kęstučiui Semaškai 99 metams Padvarių kaime išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame jis galėtų įsirengti automobilių remonto bei pardavimo aikštelę.

Nors bendruomenės „Trys tvenkiniai“ pirmininkė Ieva Latakienė (antra iš kairės) perteikė gyventojų nuomonę, jog Padvarių kaimo širdyje „automobilių laužyno“ jie matyti nepageidauja, verslininkui Kęstučiui Semaškai (antras iš dešinės) buvo uždegta žalia šviesa: žemės savo verslui išsinuomoti jis galės.

Prieštarauti – šaukštai po pietų

„Ši žinia mus pasiekė labai netikėtai, bendruomenė prieštarauja. Padvarių širdyje, kur veši mūsų sodintas jaunas ąžuolynas, norime erdvės ir žaidimo aikštelių savo vaikams, o po avarijų suknežintų mašinų laužyno matyti nepageidaujame“, – sakė bendruomenės pirmininkė Ieva Latakienė.

Tačiau Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės teigimu, prieštarauti – šaukštai po pietų, į klausimą dabar jau tenka atsakyti teisine kalba.

Direktorės žodžiais, buvusios dvaro stalių dirbtuvės nuo 1992 metų riogsojo tuščios. Padvarių kaimo bendruomenę muziejus ne kartą ragino nykstančias dirbtuves imtis tvarkytis pačiai, tačiau nė vieno pasiūlymo neatsirado.

„Jei būtume laukę ilgiau, kaip jūs vadinate, Padvarių širdyje netrukus turėtume krūvą griuvėsių“, – sakė ji. Teritorijoje atgyvenusių buvusių dvaro pastatų yra ir daugiau. Kad jie nepavirstų griuvenomis, bjaurojančiomis aplinką, rajono Savivaldybė ir priėmė sprendimą leisti juridiniams bei fiziniams asmenims juos išsinuomoti ir vystyti verslus.

Taryba nustatė ne tik tokių pastatų nuomos kainą, bet įdiegė ir daugybę saugiklių, kad, prieš pradedant renovuoti, kiekvienas žingsnis būtų suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD) ir atitiktų visus paveldosaugos reikalavimus.

Pretendentas buvo vienas

Spaudoje paskelbus apie viešąjį konkursą, buvusias stalių dirbtuves išsinuomoti pretendavo tik vienintelis K. Semaška.

Direktorė atviravo, jog iš pradžių muziejus puoselėjo mintį, kad buvusių dvaro dirbtuvių vietoje galėtų būti atidarytas viešbutis, kuriame apsistotų į Kretingą atvykę svečiai. Tačiau KVAD neleido ardyti stogo konstrukcijų, įmontuoti stoglangių. Taigi pasilikta prie mašinų remonto bei pardavimo aikštelės idėjos.

„Semaška prisiėmė sau atsakomybę tą pastatą restauruoti. Sutartis, kurioje nurodytas veiklos pobūdis, su juo sudaryta 2015-ųjų gegužę. Metus truko parengti ir suderinti dokumentus. Verslininkas 5 tūkstančius eurų jau investavo, sukūrė 3 darbo vietas. Savaime suprantama, kiekvienas įdėtas pinigas turi duoti grąžą, o, norint vystyti ūkinę veiklą, žemės turėti būtina“, – dėstė V. Kanapkienė.

Direktorė akcentavo, jog nuomojamas sklypas nebūtinai turi būti 30 arų dydžio, kaip prašė K. Semaška.

KVAD neprieštarauja, kad išnuomotą plotą verslininkas apsitvertų lengvo tinklo tvora, apsisodintų karpoma bei formuojama gyvatvore ar kitais toje teritorijoje augti tinkamais želdiniais.

Pasitarimo dalyviams V. Kanapkienė linkėjo neieškoti priešpriešos, o siekti sutarimo ir problemą išspręsti taip, kaip naudinga abiem pusėms. Kad skatinamas smulkusis verslas, sakė, nuo to visiems kaime tik geriau. Pačiai kaimo bendruomenei direktorė siūlė steigti ekologiškų produktų turgų. Jei pritartų rajono Savivaldybė, toks turgus, anot jos, labiausiai tiktų prie muziejaus tradicinių amatų centro.

K. Semaška tikino, kad šioje vietoje atsiradusi remontuojamų, o vėliau ir parduodamų automobilių aikštelė Padvarių vaizdo negadins, bus apjuosta lengva tinkline tvora ir apsodinta želdiniais.

Žemės gaus perpus mažiau

K. Semaška 15 metų dirbo „valdišką“ darbą. Nusprendęs užsiimti verslu, jis prisipažino užsikrovęs sau didelį kryžių, išleidęs krūvą pinigų ir išeikvojęs nervų – kad galėtų pastatą restauruoti, vien dokumentų tvarkymas užtruko pusantrų metų. Dar reikalingas techninis projektas. Neturint žemės sklypo, techninį projektą parengti neįmanoma.

„Seniūnas Antanas Gedminas minėjo, kad šį pastatą nuomotis norėjo jo žentas, bet, išgirdęs, kad tas pastatas yra paveldo teritorijoje, kur labai daug ribojimų, rankas iškėlė į viršų. O aš vis dėlto nutariau pamėginti“, – atviravo K. Semaška.

Jis sakė turįs viziją remontuoti automobilius, o ateityje įsteigti ir 5–6 metų senumo automobilių pardavimo aikštelę, žadėjo, kad jokie tepalai gamtos neterš ir vaizdo negadins.

„Aš taip pat ilgai nežinojau, ką Kęstutis čia daryti ruošiasi. Gyvenam šalia, kasryt galim susitikti – ar sunku buvo liaudiškai demokratiškai pasitarti, o ne veikti taip slaptai“, – šiek tiek priekaištų pažėrė labiau kaimo bendruomenės poziciją palaikantis A. Gedminas.

Šie seniūno žodžiai išprovokavo muziejaus direktorę.

„Iš kitų suderinti jūs reikalaujate, o kai bendruomenė ir seniūnija paminklinėje teritorijoje savavališkai tą ąžuolyną sodinote, ar derinote su muziejumi, su KVAD? Tikrai – ne, nors turbūt visi žinote, kad paminklinėse teritorijose užsimanius bet ko sodinti negalima, yra numatytos specialios želdinių grupės“, – pastebėjo ji.

Nebesiginčyti, o nuspręsti, kokio dydžio, nepažeidžiant niekieno interesų, verslininkui nuomojamas sklypas galėtų būti suformuotas, paprašė Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

K. Semaška tikėjosi išsinuomoti 30 arų plotą, tačiau nutarta skirti jį perpus mažesnį.

• Rašyti komentarą (12)