|
|
|
Didžiausias nerimas – gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose
Per 2016 metus mūsų rajone kilo 137 gaisrai ir tai yra 41 gaisru daugiau negu 2015-aisiais. „Negalėtume pasakyti, kad mūsų rajone gaisrų labai padaugėjo – žvelgiant į 10 metų statistiką, kasmet kildavo vidutiniškai 135 gaisrai. Taigi 2016 metai nėra išskirtiniai gaisrų skaičiumi, nepasakyčiau, ir kad kur kas daugiau būtų buvę gaisrų atvirose teritorijose, – kalbėjo G. Bruzdeilinas. – O 2015 metai išties buvo ypatingi – gaisrų buvo taip mažai, kad pagal šį rodiklį užėmėme trečią vietą respublikoje, net patys nesupratę priežasčių, lėmusių tuometį gaisrų sumažėjimą. Tad per 2016 metus tik sugrįžome prie mums įprastos statistikos“. Grėsmė – suodžiai kamine G. Bruzdeilinas pasidžiaugė, kad per 2016 metus gaisrai nenusinešė nė vienos gyvybės, tačiau vienas žmogus, deja, buvo traumuotas. Visgi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovui didžiausią rūpestį kelia gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose – tokių 2016 metais buvo 23, po 19 kartų liepsnojo ūkiniai pastatai bei transporto priemonės. „Gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose galėjo būti dar 39 daugiau, nes tiek kartų degė suodžiai kamine. Kiekvienas toks degimas yra labai pavojingas, nes gali išaugti į viso namo gaisrą, – perspėjo G. Bruzdeilinas. – Žmonės turėtų rūpestingai prižiūrėti savo dūmtraukius ir juos valyti tokiu dažnumu, koks yra reikalingas atsižvelgiant į krosnies ypatumus, naudojamą kurą, pavyzdžiui, šlapias jis ar sausas, lapuočių ar spygliuočių ir pan. Kartais suodžiai užsidega ir tokiame dūmtraukyje, kuris, pasak šeimininkų, buvo visai neseniai valytas.“ Praranda atsargumą Anot G. Bruzdeilino, dar viena priežasčių, dėl kurių kilo gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose, – gedimai elektros instaliacijoje. Tačiau tai būdinga tik seniems namams, kur elektros laidai yra pasenę ir nepritaikyti šiuolaikiniams buitinės technikos prietaisams. „Pasitaiko gaisrų ir naujos statybos namuose – jei įvedant elektros instaliaciją buvo padaryta klaidų“, – pastebėjo viršininkas. Net 50 gaisrų per 2016 metus kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio ir į šį skaičių neįeina rūkymas lovoje. „Neatsargus žmogaus elgesys – tai nepakankama krosnies priežiūra, dujų baliono sandarumo tikrinimas šalia jo prikišant uždegtą degtuką. O taip pat – ant viryklės užmiršti puodai ar palikta atvira liepsna be priežiūros. Gyvenimiškų situacijų būna įvairių, tad visuomet būtina išlaikyti atsargumą“, – gaisrų priežastis apibūdino G. Bruzdeilinas, įsitikinęs, kad žmonės galėtų dažniau drausti savo turtą – tuomet turėtų finansinį ramstį nelaimės atveju.
Įsimintiniausi įvykiai Analizuojant gaisrų statistiką, matyti, kad daugiausiai gaisrų Kretingos rajone kyla kovo–balandžio mėnesiais. Anot G. Bruzdeilino, didžiausią jų dalį sudaro gaisrai atvirose teritorijose. „Ankstyvą pavasarį žolė būna tokia sausa, kad užtenka numesti neužgesintą nuorūką, ir ugnis įsiplieskia“, – sakė G. Bruzdeilinas. Ugniagesius jaudina kiekvienas mūsų rajone kilęs gaisras, tačiau kaip vienas sudėtingiausių per 2016 metus įvardijamas gruodžio pradžioje užsidegęs metalo laužo supirkimo angaras Verslo g., Kretingoje. „Viduje buvo daug dujų balionų, todėl teko laukti, kol jie iššaudys, – kitu atveju į vidų eiti būtų buvę labai pavojinga“, – prisiminė G. Bruzdeilinas. Na, o ugniagesiams 2016 metai buvo įsimintini ir tuo, kad pasikeitė jų darbo vieta – gaisrinė iš Kęstučio g. persikėlė į Tiekėjų g., kur įrengtos erdvios ir patogios patalpos.
|
|
