|
|
|
Pavieniai išpuoliai – sunkiausiai apčiuopiama grėsmė
Pasauliui kone kiekvieną dieną išgyvenant vis naujus organizuotus ir pavienius smurtinius išpuolius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausioji specialistė kretingiškė Emilija Garbaliauskaitė neslepia, kad Lietuva šiame kontekste nėra išimtis, tačiau kiekvieno iš mūsų budrumas gali padėti išgelbėti gyvybes. E. Garbaliauskaitės teigimu, Vadovybės apsaugos departamentas yra atsakingas už ypatingų asmenų apsaugą: valstybės vadovų, Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros atstovų, oficialių svečių. Saugant šiuos asmenis tenka susidurti su keletu ypatingų grėsmių šaltinių: terorizmu ir teroristų išpuoliais, smurtiniu ekstremizmu, organizuotu nusikalstamumu ir pavienių asmenų smurtiniais išpuoliais. „Pavieniai asmenys – tai tie žmonės, kurie sugalvoja, suplanuoja, ruošiasi ir įvykdo smurtinį išpuolį vieni patys, be grupės pagalbos. Jie nepriklauso jokiai organizuotai grupuotei, vadinasi, bet kuris visuomenės narys gali tapti pavieniu smurtautoju“, – sakė E. Garbaliauskaitė. Su visomis šiomis grėsmės šaltinių grupėmis aktyviai dirba Valstybės saugumo departamentas, kriminalinė policija, muitinė, visos kitos kriminalinės žvalgybos, intensyviai ieškančios teroristų arba nusikalstamų grupuočių. Pasak pareigūnės, sunkiausia atskirti ir identifikuoti pavienius asmenis, tačiau ištyrinėjus grupę pavienių asmenų išpuolių galima pastebėti, kad jiems būdingas tam tikras elgesys, padedantis juos atpažinti. „Per paskutinius trejus metus maždaug dešimčiai asmenų Lietuvoje buvo inicijuoti tyrimai dėl galimybės turėti šaunamąjį ginklą. Žmonės atkreipė dėmesį į įvairius susirūpinimą keliančius aspektus. Budrūs turime būti nuolat, kad galėtume padėti žmonėms savo problemas išspręsti socialiai priimtinais būdais“, – kalbėjo E. Garbaliauskaitė. Žalai pakanka riksmo Anot E. Garbaliauskaitės, išpuoliai prieš viešus asmenis, ypač – politikus, dažniausiai įvyksta prieš rinkimus ar svarbius politinius įvykius: „Pavyzdžiui, savaitė prieš „Brexit“ referendumą Didžiojoje Britanijoje buvo nužudyta parlamento narė, pasisakiusi už likimą Europos Sąjungoje. Daug kas prisimena ir kitą įvykį, kai prekybos centre Švedijoje jaunuolis mirtinai subadė vieną iš ministrių. Smurtinis išpuolis, sukeliantis didelį rezonansą, – pati grėsmingiausia žala, kokią tik gali padaryti pavienis asmuo.“ Pasak pareigūnės, pavojingos gali būti ir savižudybės – prieš ketvertą metų Vilniuje, ant Tauro kalno susisprogdinus jaunuoliui smūgio banga buvo tokia stipri, kad pareigūnai jo daiktus rinko 50 metrų atstumu. „Tai populiari vieta, todėl šis įvykis galėjo sukelti didelę riziką nekaltiems žmonėms. Jeigu žmogus galvoja apie savižudybę, ši informacija yra svarbi, identifikuojant galimą pavienio asmens išpuolį“, – kalbėjo E. Garbaliauskaitė, pridėdama, kad savižudybe dažniausiai baigiasi šaudynės mokyklose ar darbovietėse. Net jei pavienis asmuo pats neima į rankas ginklo, jo destruktyvus elgesys gali kelti kitokią riziką, susijusią su viešo renginio sutrikdymu ar nutraukimu. „Antrojo pasaulinio karo aukų paminėjimo ceremonijoje Nyderlanduose susirinkusi minia tylos minute gerbė aukas ir tuomet pasigirdo žmogaus riksmas, tuoj pat sukėlęs paniką – minia virto panikos minia, galinčia pati sau padaryti labai daug žalos“, – pavyzdžiais kalbėjo Vadovybės apsaugos departamento specialistė. Žala neišvengiama ir pačiam agresoriui: žmogus, kuris renkasi smurtinį, destruktyvų būdą spręsti savas problemas, pats dažniausiai tampa savo elgesio auka – gali netekti laisvės, sveikatos, gyvybės. Pyktis – pirmas žingsnis E. Garbaliauskaitės įsitikinimu, atpažinti asmenį, kuris yra pasiruošęs imtis agresyvių veiksmų, – galima. „Tą mes sužinome iš daugybės pavienių asmenų išpuolių atvejų analizių. Jos rodo, kad žmonės linkę prasitarti, įspėti ar išsiduoti, kad planuoja išpuolį. Labai dažnu atveju tai yra tam tikras pagalbos šauksmas“, – kalbėjo ji. Vienas iš dažniausių požymių – grasinimas. Į grasinimus, pareigūnės nuomone, reiktų atkreipti dėmesį visada, tačiau prieš imantis veiksmų derėtų išsiaiškinti, ar tai nėra tik emocijų „ventiliavimas“, ar žmogus turi realią galimybę įgyvendinti savo grasinimą, ar jam ruošiasi. „Kai į Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą buvo atsiųsti susprogdinti grasinantys laiškai, nusiraminti padėjo informacija, kad juos siuntęs žmogus šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, – teigė E. Garbaliauskaitė. – Tačiau kartais grasinimai išties virsta veiksmais. Štai vienas vyriškis, kuris kartą atėjęs prie Seimo grasino, jog pavogs sunkvežimį ir taranuos Seimo pastatą, po metų sėdėjo prie Prezidentūros su lagaminu ir tikino, kad viską ištaškys.“ Kitas signalas, nurodantis destruktyvius ketinimus, yra pyktis, mat labai dažnai sunkiai tramdomas pyktis yra susijęs su sunkiai tramdoma, impulsyvia agresija. Jei žmogus kalba apie savęs ir kitų žalojimą, yra labai įsitempęs, kalbėdamas prarandą kvapą, intensyviai juda arba visiškai sustingsta, vertėtų sunerimti. „Suklusti turėtume, jeigu žmogus yra įsitikinęs, kad tik vienas sprendimas gali išspręsti jo turimas problemas, ir tas būdas yra smurtinis, destruktyvus, – sakė E. Garbaliauskaitė. – Pavyzdys – vyriškis turėjo labai daug verslų, bet jam sunkiai sekėsi, patyrė kelis bankrotus, iširo šeima. Šioje situacijoje jis matė vienintelę išeitį – pareikalauti iš banko pinigų. Šiam tikslui jis ruošėsi metus, įsigijo bent penkis automobilius, įrengė juose sprogmens imitacijas. Po kelių nesėkmingų bandymų, 2013 m. jis pastatė mašiną su netikru sprogmeniu prie „Swedbank“ skyriaus Vilniuje ir išsiuntinėjo visiems elektroninius laiškus, kuriuose nurodė laukiantis tam tikros sumos.“ Įspėja ir pasikeitęs aprangos stilius „Žmogus, galvojantis, kad yra išrinktasis, siųstas Dievo, įsivaizduoja galintis spręsti už kitus, už kitų sveikatą ar net gyvybę, – kliedesius, kaip dar vieną pavojaus signalą, išskyrė pareigūnė. – Mūsų tarnybą buvo sudominęs vienas lietuvis, kuris talpino savo filmuotus įrašus „YouTube“ kanale, o juose meldė neaiškią maldą, kalbėjo apie žmonių siuntimą į pragarą. Jo klipai internete pasirodė kaip tik tuomet, kai Paryžių sukrėtė džihadistų išpuoliai. Džihadistų radikalų propagandoje, kurią jie talpina internete, žmonės iš tiesų siunčiami myriop, kalbant maldas, todėl šios paralelės sukėlė įtarimų.“ Ne mažiau svarbu pastebėti ir tuos žmones, kurie save vadina kovotojais, staiga ima rengtis kaip kariai. Sunerimti reiktų ir jei pažįstamas asmuo ima žavėtis tais, kurie kada nors įvykdė išpuolius, minėti juos pokalbiuose, nešiotis jų nuotraukas. „Jaunuoliai, kurie vieni pirmųjų įvykdė masines žudynes Amerikos mokykloje, tapo idealais tų, kurie vėliau kartojo tokius išpuolius. Lietuvoje taip pat yra jaunų žmonių, įvairiais būdais besidalinančių informacija apie šiuos asmenis, rašančių jiems laiškus“, – atskleidė E. Garbaliauskaitė. Apie tai, kad žmogus gali imtis destruktyvių veiksmų, praneša ir pasikeitęs jo bendravimo tonas arba staigus dingimas, saviizoliacija. Rimtai susirūpinti, pasak E. Garbaliauskaitės, reikėtų, jeigu žmogui viena tema tampa tokia svarbi, kad jis užmiršta viską – šeimą, darbą, poilsį, jeigu grasinimai tampa labai konkretūs, detalūs. „Prieš trejetą metų asmuo įvykdė išpuolį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Po jo mūsų tarnyba ėmėsi tikrinti, ar šiuo atveju būta įspėjamojo elgesio. Gauta informacija nustebino – šis išpuolis nebuvo lyg žaibas iš giedro dangaus“, – sakė E. Garbaliauskaitė.
|
|
