|
|
|
Veganiška virtuvė yra kūrybiška
„Daug kas sako: žaliavalgiai paliegę, neturi ko valgyti. O iš tiesų žaliavalgiška virtuvė yra labai turtinga. Galiu pasakyti, kad skurdžiau maitinausi tuomet, kai valgiau mėsą. Dabar gi mano virtuvėje vyksta kūryba: daug reikia išbandyti, o kartu – ir žinoti, pavyzdžiui: bananai nedera su citrusiniais vaisiais, o pomidorai – su agurkais“, – kalbėjo 38 metų Ilona Ugintė, kuri savo sveiko gyvenimo patirtį sudėjo į knygą „Trūkumai, virtę privalumais: laimingo gyvenimo receptai.“
Nors knyga, išleista 500 egzempliorių tiražu, pasirodė vos prieš du mėnesius, tačiau sulaukė tokio populiarumo, kad jau dabar svarstoma galimybė leidimą pakartoti. „Ypač džiugina tai, kad knygą perka daug išeivių – ji jau iškeliavo į Ispaniją, Italiją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją, net JAV. Norvegijoje knygą žmonės įsigyja ir tiesiogiai iš manęs, nes ten turiu įkūrusi sveikuolių klubą, kur beveik kiekvieną mėnesį skrendu ir vedu paskaitas“, – pasakojo I. Ugintė. Motyvuoja keistis I. Ugintė sakė, jog parašyti knygą ją paskatino žmonės, lankantys jos vedamus sporto užsiėmimus, dalyvaujantys jos paskaitose ir sekantys jos įrašus socialiniame tinklapyje „Facebook“ – jie pasigedo leidinio, kur visa informacija būtų pateikta susistemintai. Tačiau į knygos puslapius I. Ugintė suguldė ne tik žaliavalgiškus ir veganiškus receptus, bet ir savo gyvenimo istoriją – kaip ir kodėl ji tapo sveikuole. „Save vadinu ne asmenine trenere, o asmenine motyvatore – padedu žmonėms pakeisti mąstymą, kitaip tariant, „išvalau smegeninę“. Na, ir kas, kad žmogus eis į sporto klubą – pirmiausiai turi būti visiškai pakeistas požiūris į gyvenimą, tik tada jį aplankys sėkmė“, – įsitikinusi I. Ugintė, kuriai grūdinama valia ir sveikas gyvenimo būdas padėjo atsisveikinti su ligomis, lydėjusiomis nuo vaikystės. Neigia mitus apie veganus I. Ugintė dalinasi savo sukurtais patiekalų receptais, kuriuose nėra baltų miltų ir gyvūninės kilmės produktų: mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių ir t. t. „Daug kas manęs klausia, ar tokia mityba yra brangi. Jei visavalgis perka tik kokybišką mėsą, žuvį, tuomet jis išleidžia panašiai pinigų kaip ir veganai, – teigė I. Ugintė, apie veganus ir žaliavalgius girdinti daug mitų. – Tarp žaliavalgių pažįstu ir sportininkų, ir tokių, kurie yra nusilpę, anemiški. Bet tą patį pasakyčiau ir apie visavalgius – tarp jų irgi yra tokių, kurie neišeina iš ligoninių. Taigi viskas priklauso nuo paties: kokios kokybės ir įvairovės maistą jis renkasi, kad gautų reikalingų medžiagų.“ Nors mūsų klimatas yra nepalankus vegetarams, tačiau, anot I. Ugintės, ir žiemą maistas gali būti įvairus. „Jeigu kaip tas žiogas iš pasakėčios pradainuosi visą vasarą, tuomet žiemą pirksi daržoves iš prekybos centrų ir dejuosi. Aš visą vasarą žoliauju, su šeima pasiauginame bulvių, burokėlių, morkų, lapinių kultūrų, uogų. O ko patys neturime – ieškome iš kitų žmonių, su jais mainomės gėrybėmis. Ir daug visko šaldome arba džioviname, gaminame daržovių miltus“, – pasakojo I. Ugintė. „Pirmoji pagalba“ – badavimas Anot I. Ugintės, tai, kad po švenčių žmonės jaučiasi apsunkusiais pilvais, ir parodo, kam šventę jie kuria – ar tik skrandžiui, ar ir visiems kitiems pojūčiams. „Maistas yra vienas iš malonumų, bet jei už valandos mes jaučiamės apsunkę, man tai nėra šventė – tai pavadinčiau viso organizmo alinimu“, – sakė I. Ugintė. Tad I. Ugintė siūlo „pirmąją pagalbą“ žmogui, kuris jaučia, tarsi visas jo žarnynas būtų užsikimšęs. „Kiek dienų „ėdėt“, atsiprašau už šitą žodį, tiek ir pabadaukit. Gerkit tik šiltą vandenį, – patarė I. Ugintė, perspėjusi, kad badavimas netinka žmonėms, kurių organizme yra akmenų. – Jei tai skamba pernelyg drastiškai, galima prie badavimo pereiti palengva: kasdien atsisakant vis kokių nors produktų ir mažinant porcijas.“ I. Ugintė nesistebi, kad dažnas sau tyliai pasižada – nuo naujų metų gyventi kitaip, tačiau paskui ir vėl grįžta prie senų įpročių. „Kodėl žmogui sunku keisti gyvenimo būdą? Nes jis vadovaujasi stereotipais, pavyzdžiui, kad kalcį galima gauti tik iš pieno produktų, o tai netiesa – kalcio, magnio yra ir sėklose, ypač sezamo. Tačiau stereotipus keisti sunku, o taip yra ir todėl, kad juos palaikyti suinteresuota ir maisto pramonė“, – kalbėjo I. Ugintė, kiekvienam linkinti atrasti savo sveikatinimosi kelią.
|
|
