Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingiškio sukurtas robotas kovėsi Japonijoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-12-23
Kretingiškis Martynas Lukas su savo sukurtu robotu „Žemaitis“ dalyvavo prestižiniame robotų turnyre Japonijoje. Vien kvietimas į tokio aukšto lygio varžybas jau yra laimėjimas, tad M. Lukui ypač džiugu, kad jo „Žemaitis“ pateko dar ir į geriausių pasaulio robotų TOP 24.

Kretingiškis 28-erių Martynas Lukas ką tik sugrįžo iš Japonijos sostinės Tokijo, kur kartu su dar dviem bičiuliais – Augustu Gedgaudu ir Olegu Lyanu – dalyvavo 28-ajame robotų sumo turnyre („International Robot Sumo Tournament 2016“). Čia, sumo ringe, įvyko pačių stipriausių robotų dvikovos, mat kvietimą į Tokiją gavo tik tie kūrėjai, kurie prieš tai sėkmingai pasirodė kitose tarptautinio lygio varžybose. Robotų sumo turnyre, kuris yra tokio lygio renginys tarsi olimpiada sportininkams, susitiko atstovai iš 22 pasaulio valstybių. Vieninteliai iš Lietuvos – Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai – pristatė du robotus: A. Gedgaudas ir O. Lyanas dalyvavo su robotu „Vytis“, o M. Lukas – su robotu „Žemaitis“. Nors abu robotai savo sandara yra vos ne identiški, tačiau sėkmę sumo ringe, iš kurio reikia išstumti priešininką, lemia ne vien techninės savybės. „Prieš kiekvieną kovą robotą užprogramuoji, nustatai strategiją, kaip jis elgsis ringe: ar puls iš karto, kada ir kaip pasisuks ir pan. Kovos metu roboto valdyti jau neįmanoma. Taigi čia ir yra visas įdomumas: kokią taktiką parinkti ir kaip ji pasiteisins“,– pasakojo M. Lukas, kuris robotų sumo turnyre Japonijoje pasirodė jau antrą kartą – pirmąsyk jose dalyvavo 2011-aisiais.

Laimėtojas davė patarimų

M. Luko robotui „Žemaitis“ pavyko pasirodyti sėkmingiau negu „Vyčiui“, kurio pralaimėjimą nulėmė programavimo klaida. „Žemaitis“ įveikė vieną robotą iš Kinijos, tačiau nusileido tituluotam robotui, kuris sukurtas Japonijoje, tačiau atstovavo Kongui. Visgi ir šią nesėkmę M. Lukas gali vertinti kaip laimėjimą.

„Kovos laimėtojas pakvietė mane į tradicinį japonišką restoraną, kur daug papasakojo ir apie Japonijos kultūrą, istoriją, ir apie robotus. Sužinojau daug įdomių galimybių, kaip dar būtų galima tobulinti robotus, kaip ir kur geriausiai ieškoti ir parinkti detales ir panašiai,– parsivežęs idėjų džiaugėsi M. Lukas. – Japonijos universitetuose robotus kuria viena studentų grupė, vėliau jos darbą perima nauji studentai, kurie įdiegia savo patobulinimus. Taip robotai iš kartos į kartą vis gerinami, kol pasiekia aukščiausią lygį. Tuomet – klonuojami. Tad ir šiose varžybose dalyvavo keletas visiškai identiškų robotų.“

Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai su turnyro organizatoriais (iš kairės); Augustas Gedgaudas, Oleg Lyan, Hiroshi Nozawa, kuris taip pat yra ir tyrnyro mecenatas, Martynas Lukas ir Isaac Azimov.

Variklis – iš kosmoso pramonės

Pasak M. Luko, Lietuvoje gi robotikos tradicijos dar tik mezgasi – Klaipėdos universiteto studentai buvo pirmieji, pradėję kurti sumo robotus ir populiarinti šį pomėgį. Kartu su bendraminčiais savo iniciatyva universitete įkūręs Robotikos klubą, M. Lukas nuo jo veiklos neatsitraukia net ir baigęs elektros inžinerijos magistrantūros studijas bei jau metus gyvendamas Anglijoje.

„Apsiprendę dalyvauti turnyre Japonijoje, pradėjome intensyviai dirbti nuo rugsėjo pradžios. Projektavome robotą ir pavyko sukurti nepalyginamai geresnį, negu turėdavome iki šiol. Panaudojome variklį, kurio korpusas yra mažas, lengvas, tačiau labai galingas – tokius naudoja kosmoso pramonėje, – pasakojo M. Lukas. – Tačiau po varžybų Japonijoje jau galime pasakyti, kad šiek tiek persistengėme. Robotas buvo projektuojamas taip, kad jis būtų lėtas, bet galingas. Tačiau pridėjome per daug magnetų, kurie robotą, sveriantį 2 kg 957 gramus, prie ringo prispaudžia 300 kg jėga. Mes treniravomės ant 3 milimetrų storio plieninio ringo, o Japonijoje ringas buvo plonesnis ir minkštesnio metalo. Taigi mano robotas taip stipriai prisispaudė, kad danga po juo išsigaubdavo – tai trukdė robotui judėti.“

Šisyk varžybų Japonijoje organizatoriai Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariams pažadėjo vieną ringą padovanoti, tad ateityje bus lengviau pasirengti varžyboms.

Sukurti robotą – brangus malonumas

M. Lukas pripažįsta: sukurti robotą – brangus malonumas, detalės kainuoja apie 4 tūkst. eurų. Tad robotų kūrėjams tenka ne tik sukurti roboto projektą, rūpintis, kur pigiau gauti detalių bei medžiagų, bet ir užsiimti rėmėjų paieška.

Roboto kainą augina tai, kad jam sukurti naudojamos naujausios technologijos. Pavyzdžiui, varžyboms Japonijoje sukurtas robotas turėjo naujausius 13 daviklių, kurių 3 yra skirti nustatyti, ar yra priešas, ar ne, o 6 davikliai matuoja atstumą iki priešininko ir atitinkamai elgiasi, pavyzdžiui, jei jis yra arti – puola, jei toliau – naudoja kitą taktiką. Iš varžybų Japonijoje M. Lukas sakė parsivežęs daug idėjų ir jau žino, kaip atrodys jo kitas robotas, kurį rengiasi kurti. „Šisyk darysiu greitesnį robotą. Tokio tipo robotai turi pranašumą, kad gali greitai apvažiuoti priešininką iš kitos pusės ir jį, dar nepasirengusį gynybai, išstumti iš ringo“,– pasakojo M. Lukas.

Robotiką populiarins Anglijoje

M. Lukas pasakojo, kad robotų kūrimas yra įtraukiantis pomėgis, kuriame susilieja projektavimo, mechanikos, elektronikos, programavimo ir kitų giminingų sričių žinios.

„Kurdamas robotus, privalai nuolat domėtis naujausiomis technologijomis. Žinios ir praktika, kurią įgyji konstruodamas robotus, gali panaudoti darbe, ši patirtis yra universali, mokanti ieškoti sprendimo būdų“,– pasakojo M. Lukas.

Šiuo metu M. Lukas gyvena Anglijoje, ten atlieka traukinių patikrą ir organizuoja jų remontą. Nors darbe prireikia elektros inžinerijos, mechanikos išmanymo, tačiau M. Lukas žada ateityje ieškoti ne tik perspektyvesnio darbo, kur galėtų panaudoti daugiau savo turimų žinių, bet ir populiarinti robotiką.

„Galbūt kursiu robotikos mokyklą ar bendruomenę, kur dalinsiuosi savo žiniomis. Tikiu, kad Anglijoje lengviau pavyktų rasti kontaktą su rėmėjais, nes technologijų kompanijos jaučia poreikį investuoti į perspektyvų jaunimą“, – kalbėjo M. Lukas, neatmetantis galimybės kitais metais, jei tik pavyktų surasti rėmėjų, robotų sumo turnyre Japonijoje atstovauti Anglijai.

---

Robotų sumo taisyklės

* Roboto dydžio matmenys neturi viršyti 20x20 cm.

* Roboto svoris negali būti didesnis negu 3 kg.

* Kovą laimi robotas, pirmasis išstūmęs priešininką už ringo, kurio skersmuo – 1,54 m, ribų.

* Paskelbus startą, robotai turi pradėti judėti tik už 5 sekundžių – šis laikas reikalingas, kad žmonės spėtų atsitraukti saugiu atstumu.

* Kadangi prie robotų būna pritvirtinti ir peiliai, kuriais jie bando vienas kitą atkelti nuo ringo ir taip iš jo išstumti, dėl saugumo dalyviai dėvi apsauginius akinius ir pirštines, teisėjai – dar ir kojų apsaugas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas