|
|
|
Koja kojon su išmaniąja karta
Vis modernėjančiame pasaulyje neišvengiamai tenka susidurti su tobulėjančiomis išmaniosiomis technologijomis bei jų grėsmėmis. Žvilgtelėti į jas iš arčiau ir sužinoti šį tą naujo Kretingos rajono moksleiviai susitiko Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare „Papildyta realybė ir dronų technologijos mūsų kasdienybėje“.
Šiandien virtuali bei papildyta realybė ir bepilotės skraidyklės yra neįprasčiausi, bet bene labiausiai jaunimą įtraukiantys dalykai, todėl mokslo bei technologijų paskaita, kurios organizatorė – Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos IT ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė, – orientuota į šios srities profesinės krypties skatinimą. Susiduriame kasdien „Papildyta realybė – tai skaitmeninis turinys, atsirandantis mūsų aplinkoje per tam tikrus prietaisus, turinčius kameras“, – su stebinančia technologija susirinkusiuosius supažindino vienas seminaro lektorių, papildytos realybės knygų programuotojas Edgaras Artemčiukas. Anot jo, tokie įrenginiai dažniausiai yra mūsų naudojami išmanieji telefonai, planšetės, papildytos realybės akiniai, išorinės kameros, todėl turint dar ir tinkamą programinę įrangą papildytos realybės sprendimą galima susikurti ir pačiam, vos per keliolika minučių. Anot E. Artemčiuko, tam, kad veiktų norima projekcija, reikalingas objektas ar konkretus vaizdas, kuris bus susietas su skaitmeniniu turiniu, kitaip tariant – sekamas realioje aplinkoje. Specialisto manymu, skaitmeninio turinio sąvoka taip pat nėra itin sudėtingas terminas, nes paprastai suprantamas, kaip kažkoks trimatis objektas, animacija, video medžiaga, paveikslas, tekstas ar net muzika, tam tikri garsai. „Iš pradžių projekcijoms sukurti naudoti neišvaizdūs kvadratiniai žymekliai, kuriuose būdavo pavaizduotas tekstas, simbolis ar tam tikras objektas, – pasakojo programuotojas. – Kompiuteriniai resursai buvo riboti, todėl šiuos žymeklius sekti būdavo lengviausia.“ E. Artemčiukas atskleidė, jog tuomet mokslininkai susidurdavo ir su kita problema – jei bent vienas sekamo objekto kamputis būdavo uždengiamas, skaitmeninis turinys dingdavo. Šiuo metu technologija ištobulinta pakankamai, jog būtų galima projekciją sėkmingai susieti ir su sudėtingais vaizdais, knygos puslapiais, tekstu ar net žmogaus kūnu. Anot lektoriaus, to pavyzdys – jaunimo taip pamėgta išmaniųjų telefonų programėlė „Snapchat“, kurios pagalba skaitmeninį turinį galima talpinti ant savo veido. Programuotojas užsiminė, jog dabar su papildytos realybės sprendimais susiduriame kasdien – tiesiog naršant internete ar žiūrint televizorių, mat ši technologija yra puikus pasirinkimas, norint pateikti vizualiai patrauklią reklamą. Viską, ką galime sekti aplinkoje, įmanoma susieti su papildytos realybės sprendimais: spausdintus leidinius, vizitines korteles, kortas žaidimams, patalpų interjero dizaino pasirinkimus. Anot E. Artemčiuko, šis įrankis galimas ir medicinoje, tačiau tinkamesnis nebent mokymosi tikslams, o ne chirurgijai ir sudėtingoms operacijoms, nes net menkiausias netikslumas šioje srityje gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Gyvybes gelbstintys dronai „Bet koks orlaivis be įgulos, kurį galima valdyti nuotoliniu būdu arba užprogramuoti taip, kad skristų pats, yra dronas“, – pasakojo antrą seminaro dalį vedusi Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyriaus specialistė Eglė Idzelienė, teigdama, jog pagal propelerių skaičių dronai skirstomi į oktokopterius, heksakopterius ir kvadkopterius, labiausiai paplitę pastarieji. Šiuos „skraiduolius“ susirinkusiesiems demonstravo E. Idzelienės kolegė Mingailė Adomaitienė ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleivis Justinas Steponėnas, pravedę moksleiviams ir praktinį užsiėmimą. Anot E. Idzelienės, bepiločių orlaivių panaudojimo sričių yra daug, tačiau plačiausia – laisvalaikio. Dažniausiai dronai pasitelkiami filmavimui, fotografavimui, o tokia medžiaga labai plačiai naudojama reklamai ar žiniasklaidai. Turint reikalingų žinių bepiločius orlaivius galima užprogramuoti atlikti tam tikras operacijas ir juos panaudoti, pavyzdžiui, statyboje. Vienas įdomybių dalykų šiame technologinių stebuklų pasaulyje – dronų varžybos. „Pernai Kalifornijoje surengtos pirmosios dronų varžybos ir nors jos įvyko sklandžiai bei sulaukė nemažai dėmesio, susirinkusiems žiūrovams stebėti rungtynes, deja, pasirodė nuobodu“, – kalbėjo lektorė. Dabar, anot E. Izdelienės, šis renginys yra tobulinamas, o bepiločių orlaivių entuziastai svarsto dronų pilotavimą paversti atskira sporto rūšimi. „Siuntų pristatymas, žmonių paieška bei greita medicininė pagalba – ateities vizija“, – pasakojo lektorė, sakydama, kad šiuo metu dronai dažnai naudojami karinių pajėgų ar policijos, fiksuojant pažeidimus. Kita vertus, kad ir kokie technologiškai patrauklūs būtų bepiločiai orlaiviai, anot E. Izdelienės, pasinaudojant dronais lengviausia pažeisti žmogaus asmeninę erdvę.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė |
|
