Šalia meno atrado raktų pasaulį

Kretingiškės dailininkės Dalios Skridailaitės -Valatkienės kūrybinė erdvė kupina paveikslų, įvairių meno kūrinių ir mielų mažmožių, iš įvairių aplankytų šalių atkeliavusių į jos namus, bei senovinių raktų. „Raktai man – ne vien daiktai, bet su jais susiję žmonių likimai. Tai – ištisas pasaulis su jame išgyventomis istorijomis“, – tikino 55-erių menininkė.

Senoviniai raktai į menininkės Dalios Skridailaitės-Valatkienės namus atkeliauja tarsi savaime, todėl šeimininkė sąmoningai juos apgyvendino savo namų laiptinėje.

Kiekvienas raktas, tikino D. Skridailaitė-Valatkienė, į jos namus atkeliauja savaip: „Niekieno tų raktų neprašau, jie tarytum patys mane susiranda. Kažkur pamatau, vieną–kitą ryšulėlį blusturgyje aptinku, jie traukia mane – vaizduotėj tuoj pat sukyla daugybė minčių: kam tas raktas tarnavo, kas po juo buvo slepiama, kokias žmonių paslaptis jis žino“.

Ji neslėpė spėliojanti, prisigalvojant kiekvieno rakto istoriją, tačiau kažkokio ypatingo – to vienintelio raktų rakto iš daugiau kaip 100 jos kolekcijos eksponatų – neturinti.

D. Skridailaitė-Valatkienė atviravo, jog ji nėra kolekcininkė, kuri turėtų tikslą kaupti ir kolekcijai leisti pinigus. „Gyvenime yra ką veikti. Raktai mano pasaulyje yra tik pomėgis šalia šeimos, meno, kelionių“, – kalbėjo ji.

Įprastai tapanti natiurmortus, moterų portretus ar miestų fragmentus, šalia ant sienos sukabintų senovinių raktų kolekcijos ji ir drobėje „apgyvendino“ vieną mįslingą pačios sukurtąjį raktą.

Pats pirmasis senovinis raktas į jos namus atkeliavo su prieškario laikų skrynia, kurioje asmeninius daiktus laikydavo jos senelis Jonas Kniūkšta. Ši skrynia ir šiandieną menininkės kūrybinėje erdvėje stovi garbingiausioje vietoje – pačiame centre ir tebetarnauja kaip giminės palikimas, o ir yra funkcionalus baldas, pakeičiantis stalą ar spintelę.

„Tai – lyg mano senelio kraičio skrynia, o žodis ‚kraitis‘ reiškia daiktų turėjimą. Ir tą savąjį kraitį jis užrakindavo raktu, – tarsi saugodamas asmeninę nuosavybę, šis raktas vedė į praeitį. Dar mažytė būdama stovėdavau prie tos skrynios ir mąstydavau, kokia gi ta mano senelio praeitis, koks jo gyvenimas, sutilpęs į tą skrynią“, – kalbėjo tapytoja.

• Rašyti komentarą (0)