|
|
|
Į Naujuosius įžengė pro istorines duris
Šiandien, kartu su prieššventiniu „Pajūrio naujienų“ numeriu, skaitytojai gauna dovanų tradicinį laikraščio kalendorių. Nesikeičia ir tradicija kalendoriaus herojais pakviesti tuos krašto žmones, kurie savo darbu, visuomenine veikla kuria jo gerovę. Taigi 2017-ųjų „Pajūrio naujienų“ kalendoriaus veidą kūrė: Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas, pedagogas rajono tarybos narys Vilius Adomaitis, Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė, verslininkas uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ įkūrėjas ir vadovas Juozas Maksvytis, pedagogė Kretingos meno mokyklos akordeono mokytoja Kretingos r. kultūros centro Rūdaičių skyriaus meno vadovė Sigita Šimkutė bei jos auklėtiniai Rugilė Staponkutė ir Ovidijus Miežetis, akcinės bendrovės Lietuvos paštas Salantų skyriaus laiškanešė Leliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Ingrida Velykienė bei Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. Visi jie į Naujuosius įžengė pro unikalias Kretingos katalikų bažnyčios duris, menančias 400 metų bažnyčios bei krašto istoriją. Simboliška, jog šios durys atsivėrė pranciškonų brolijos atsiradimo Kretingoje 400 metų jubiliejaus išvakarėse. Tradiciškai kalendoriaus herojų „Pajūrio naujienos“ paklausė, kokie jiems buvo šie, 2016-ieji, metai ir ko jie norėtų palinkėti mūsų laikraščio skaitytojams. Antanas BLUŽAS: „Popiežiaus Pranciškaus paskelbtieji Gailestingumo metai buvo išskirtiniai savo renginių gausa visos Lietuvos mastu. Juose dalyvavo ir mūsų parapijos žmonės, jaunimas, ir šie įvykiai susiję su giliais įspūdžiais bei gerais atsiminimais. Su parapijiečiais šiemet vykome ir į Šventąją žemę, su jaunimu dalyvavome Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje, o metų pradžioje įvykusi brolių pranciškonų kapitula įnešė pasikeitimų – vieni broliai išvyko iš parapijos, kiti – atvyko, o man buvo patikėta dar trejus metus būti klebonu. Metai buvo labai intensyvūs, nes didelį tempą diktuoja ir kasdienė veikla, susijusi su parapijos reikalais. Kai tarnauji žmonėms, kunigui iškyla pavojus – kad pats neliktum be dvasinio gyvenimo. Jo semiuosi per maldą ir per bendrystę su žmonėmis – mane atgaivina bendruomeniškumas, man Dievo meilė pasireiškia per žmonių meilę. Mano palinkėjimas Kretingos krašto žmonėms būtų laibai konkretus – kad jie atsivertų naujiems dalykams, kad jie negyventų pagal principą „kaip radome, taip ir paliksime“. Labai norėtųsi, kad visi atsivertų toms dovanoms, kurias jiems parengė Dievas“. Vilius ADOMAITIS: „Toks jausmas, kad 2016-ieji buvo labai „greiti metai“ ir tikriausiai jie vis „greitės“. Įvertinti metus – geri jie ar blogi – neįmanoma, nes kiekviena patirtis, kartais ir skaudi, teikia tam tikros, tegu ir netiesioginės, naudos. Todėl apie kiekvienus praėjusius metus, kuriuos Dievas mums leidžia nugyventi, ir reikėtų sakyti, kad jie buvo geri. Smagu matyti, kad vis daugiau žmonių nori padėti vieni kitiems, dalinasi. Kadangi dirbu su moksleiviais, drąsiai galiu teigti, jog jaunoji karta ne tik imli pokyčiams, deganti noru pažinti ir siekti, bet ir jautri bei supratinga. Džiaugiuosi, kad Kretingos krašto žmonės tampa vis labiau pilietiški, jiems ne tas pats, kas vyksta rajone, todėl nori dalyvauti ir dalyvauja priimant sprendimus, kurie nulemia mūsų rajono likimą. Jūratė MAČERNIENĖ: „Nors mūsų, Kūlupėnų, bendruomenės žmonės yra skirtingų interesų, nuomonių, charakterių, vis dėlto randame bendrą kalbą, veikiame drauge, nes kiekvienas suprantame, kad stengiamės dėl savęs ir šalia esančiojo. Todėl nuolat augame, stiprėjame ir šiandien skaičiuojame 13-uosius savo veiklos metus, ir jie mūsų bendruomenei buvo patys sėkmingiausi. Pažymint Vietos bendruomenių metus ir skatinant bendruomeninių organizacijų iniciatyvas, Kretingos rajono savivaldybė organizavo konkursą „Bendruomenės – mūsų turtas“. Mūsų bendruomenė buvo pasiūlyta daugiausia kartų, pretendavome į nominacijas „Jaunatviškiausia bendruomenė“ ir „Sveikuolių bendruomenė“ – laimėjome kaip sveikuolių bendruomenė. Rajone pastebėti, mes po kelių dienų vieninteliai į Žemaitiją parvežėme „spindulį“ – sveikiausios ir sportiškiausios bendruomenės nominaciją Žemės ūkio ministerijos organizuotame konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2016“. Šiais metais įgyvendinome 6 projektus, įsisavinome 7 tūkst. 400 eurų. Mūsų pagrindinis tikslas – įrengti Šeimos skverelį – vaikų žaidimų aikštelę ir lauko treniruoklius, poilsio zoną, – ir šio projekto vienas etapas jau įgyvendintas, liko įrengti vaikų žaidimų aikštelę, o pagaminti lauko suoliukai laukia pavasario, kai bus sumontuoti. Šiemet Kūlupėnai šventė 450 m. jubiliejų, tad jį minėdama bendruomenė iš savo lėšų suorganizavo du renginius: „Praeitin mintimis sugrįžkim“ – atidengėme kalvio iškaltą užrašą „Kūlupėnai 1566“, sukūrėme logotipą – jis atspindi Kūlupėnų vardo kilmę, įsigijome vėliavą. O per Padėkos vakarą bendruomenei „ČIA – mano namai“ dėkojome visiems už indėlį į bendruomeninę veiklą, o rezultatas – nauji jauni nariai su naujomis idėjomis, kurios jau pradedamos įgyvendinti. Šiandien galime drąsiai sakyti visiems, kad išsaugojome pačią didžiausią, svarbiausią vertybę – bendruomeniškumą, kuris yra mūsų kaimo ateities garantas. Dirbdama dėl bendruomenės vadovaujuosi tėvo Stanislovo žodžiais, „Kad ir kokį darbą darytum, daryk su didžiausia meile“... Gal todėl ir sekasi, kad viską darau iš begalinės meilės bendruomenei... Naujų planų ir užmojų turime su kaupu, dabar lieka visus juos sėkmingai įgyvendinti. Sau ir bendruomenės nariams linkiu visada išlikti tokiems pat kūrybingiems ir vieningiems. Nereikia jokių lozungų ar šūkių, visiems aišku: mūsų gyvenimo kokybė – pačių rankose“. Juozas MAKSVYTIS: „Gyvenime viskas priklauso nuo požiūrio. Kaip tame anekdote apie dvi kandis: viena išskrenda iš spintos ir pyksta, kad ją visi tik ir taikosi nužudyti, kita gi, skrenda, daro viražus, pirmyn–atgal, ir džiaugiasi, kad jai visi tik ploja, ploja... Nusiteiksi pozityviai – ir viskas bus gerai. Daug bendrauju su verslo žmonėmis – niekam nėra lengva: susitraukė Rusijos rinka, sumažėjo pardavimai. Rinkoje – labai brangūs kreditai, verslas negauna pigių pinigų, todėl mąžta investicijos. Teko viešėti Maskvoje – Rusijos verslininkai irgi ieško būdų, kad verstis susidariusioje situacijoje: jų sprendimas – investuoti į technologijas, ir tai, ko reikia, pradėti gaminti vietoje. Su šia rinka ir mes vedame derybas dėl 7 PET taros gamybos mašinų pardavimo. Pirmąjį etapą praėjome, manau, jog derybas ir toliau lydės sėkmė. Kaip sakiau, svarbu – nusiteikimas. o „Terekas“ šiemet irgi labiau orientavosi į technologijas. Džiaugiuosi, jog pavyko įsigyti sklypą Palangoje, netoli „Gabijos“ – statome 6 kotedžus. Labai įdomus projektas, mums buvo iššūkis. Iššūkių netrūks ir kitąmet: parengėme projektą, pagal kurį per trejus metus turėsime parduoti 40 vienetų technologijų, tad ieškome atstovų JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Europos Sąjungos šalyse. Be technologijų pardavimo, privalome sukurti 5 naujus produktus ir 2 iš jų reikės užpatentuoti 2 žemynuose. Prireiks investicijų, žmonių. Jų skaičius mūsų įmonėje ir taip auga – mūsų padaugėjo nuo 70 iki 140. Geri pokyčiai asmeniniame gyvenime: sulaukiau anūko Juozo – vardą sūnus ir marti laikė paslaptyje. Staigmena pavyko... Kretingos krašto žmonėms norėčiau palinkėti, kad pildytųsi svajonės. Tam tereikia dviejų dalykų: svajonę įvardinti kaip tikslą ir būtinai nusimatyti datą. Tai įpareigoja nepritrūkti optimizmo tikslui pasiekti. Sigita ŠIMKUTĖ: „Šiuos metus įvardinu kaip prasmingus ir turiningus. Tai metai – pranokę metų pradžioje turėtus lūkesčius, viltis ir svajones. Kaip mokytoja, jauna specialistė, dirbanti penktus metus, noriu pasidžiaugti gražia bendryste su mokiniais ir jų tėvais, kolegomis ne tik iš Žemaitijos regiono, bet ir visos Lietuvos bei užsienio šalių – vykdant bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo – eiti muzikos pažinimo keliu, populiarinant akordeoną kaip instrumentą. Savo mokiniams stengiuosi įdomiai ir patraukliai pateikti žinias, pristatyti akordeono galimybes, repertuarą, suteikti naujausios informacijos iš akordeono muzikos srities. Mokiniai turėjo plačią koncertinę veiklą ne tik rajone, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. Siekdama gražios bendrystės su Žemaitijos regiono akordeonistais, suorganizavau metodinę-edukacinę dieną Kretingos, Mažeikių, Klaipėdos, Tauragės, Palangos meno ir muzikos mokyklų akordeono mokytojams ir mokiniams „Paieškokime aplink baroko“. Surengtas seminaras-praktikumas „Akordeono repertuaras klasikinės ir šiuolaikinės muzikos sandūroje“, bendradarbiaujant su kitomis švietimo įstaigomis – bendrojo lavinimo mokyklomis bei Kretingos r. kultūros centru – pavyko suorganizuoti metodinę dieną „Mokinių kūrybiškumo ugdymas“. Aktyviai į organizacinę veiklą įsitraukta organizuojant ir vedant Lietuvos nacionalinį akordeonistų konkursą Klaipėdoje, pirmą kartą Kretingos rajone suorganizuotas Pasaulinės akordeono dienos paminėjimas. Su jungtiniu Kretingos meno mokyklos ir Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistų orkestru Palangoje ir Kretingos rajone surengėme šiai dienai skirtą edukacinį koncertų ciklą. Sėkmingai įgyvendintas metų tikslas sudalyvauti Lietuvos moksleivių dainų šventės „Tu mums viena...“ metu vykusiame akordeonistų koncerte „Akordeonų šėlsmas“ Šv. Jonų bažnyčioje. Įspūdžiai vis dar neišblėsta pabuvojus įspūdingame respublikiniame akordeono muzikos festivalyje po atviru dangumi Anykščiuose, kurio metu keli šimtai akordeonistų vienu metu pristatė meninę programą. Džiugu, kad jau treti metai, kai Lietuvos akordeonistų asociacija, pasitikėdama atsakingai atliekamu darbu, kreipiasi į mane su prašymu vesti tarptautinių akordeonistų festivalių, seminarų-praktikumų metu organizuojamus koncertus Palangos Kurhauzo salėje ir kitose erdvėse. Tad šiemet teko didelė atsakomybė vesti estų akordeono muzikos virtuozo, kompozitoriaus Henn Rebane, tarptautinio akordeonistų dueto, kuriame groja Svetlana Stavickaja (Latvija) ir Vladimir Ušakov (Sankt Peterburgas), talentingų jaunosios kartos atlikėjų – Tado Motiečiaus (akordeonas) ir Dovilės Kazonaitės (sopranas) bei respublikinio mokytojų akordeonistų orkestro „Consona“ (vad. Ričardas Sviackevičius) įspūdingus koncertinius pasirodymus. Mano ugdytiniams 2016-ieji – derlingi metai konkursuose. Kretingos meno mokyklos akordeonistė Rugilė Staponkutė tarptautiniuose konkursuose laimėjo: Serbijoje (Belgrade) – I v., Austrijoje (Vienoje) – IV v., Čekijoje (Prahoje) – sidabro diplomą. Ketvirtus metus akordeonu grojantis Ovidijus Miežetis tarptautiniuose konkursuose laimėjo: Serbijoje – II v., o iš Čekijos parsivežė sidabro diplomą. Už pasiekimus mokslo metų pabaigoje buvome pakviesti į rajono gabių mokinių pagerbimo šventę, kurioje akordeonistai R. Staponkutė ir O. Miežetis apdovanoti rajono mero Juozo Mažeikos Padėkos raštais. O kur dar ne tik mano ugdytinių, bet ir mano pačios, kaip akordeonistės, koncertinė veikla, kuri neatsiejama nuo atlikėjo gyvenimo! Lapkričio viduryje visus Kretingos rajono, Palangos ir Šventosios akordeono muzikos gerbėjus sukvietėme į jau tradiciniu tapusį edukacinį meninės raiškos projektą-festivalį „Mylėti meną savyje...“, o gruodį metų veiklą vainikavo gražios Kretingos ir Palangos S. Vainiūno meno mokyklų akordeonistų draugystės koncertinis pasirodymas Palangos Kurhauze. Džiaugiuosi tokia gausia ir turininga 2016 metų veikla. Esu dėkinga visiems mokiniams bei jų tėvams, kolegoms, broliui Bernardui Sauliui Belickui, klebonui Karoliui Petravičiui, Kretingos rajono švietimo centrui, rajono spaudos atstovams ir visiems, kurie nuoširdžiai ir aktyviai prisidėjo prie šių gražių darbų įgyvendinimo. Greta veiklos akordeono baruose, nuo pat vaikystės mane lydi didelis noras domėtis etnokultūra ir puoselėti mūsų krašto tradicijas. Esu laiminga turėdama galimybę draugėn suburti didelį būrį bendraminčių, kuriems rūpi šios vertybės, tad linkiu visiems, kad nuoširdus bendravimas lydėtų ir kitais metais. Tegul kiekvieno žingsnius lydi gera nuotaika, muzika ir noras garsinti Kretingą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ingrida VELYKIENĖ: „Džiaugiuosi gražėjančiais mūsų kaimais, jų aplinka. Pati dirbu, negailėdama savęs, ir kai matau, jog kažkam yra gera, – nuovargis dingsta. Pavyko parengti du projektus, įgyvendinome projektą „Viešosios erdvės pritaikymas jaunimo poreikiams“. Negaliu nepasidžiaugti Vietinės veiklos grupės darbuotojomis, kurios visada patars, padės, rajono vadovais, seniūnu, aktyviais bendruomenės nariais, vietos jaunimu – žingsnis po žingsnio visi ėjome tikslo link. Požiūris į bendruomeninę veiklą keičiasi – žmonės pamažu supranta, jog, ką pasėsi, tą ir pjausi – ką padarysime, nuveiksime patys, taip ir gyvensime. Todėl labai tikiuosi, kad tie, kurie geriau sėdi prie televizorių, yra užsisklendę, ateityje supras bendruomeniškumo svarbą ir neliks už bendruomenės borto. Kitais metais turime tikslą užbaigti bendruomenės namų remontą, tad laukiame visų pagalbos. Esu gimusi Salantų mieste, tik gyvenimas mėtė po Lietuvą – esu pakeitusi 17 gyvenimo vietų. Tik pastaruosius 28 metus „nusėdau“ Bajoralių k. Užauginau dukterį, du sūnus, šalia manęs visada yra žmogus, kuris padeda ir pataria. Šeima yra didžiausias mano turtas, kuris teikia tikros laimės. Baigiantis metams visiems norėčiau palinkėti mažų stebuklų ir slaptų troškimų išsipildymo, nepamirštant, jog labiausiai žmogų šildo namai. Ilona VOLSKIENĖ: „Nors gyvenimo tempas – greitesnis už laikrodžius, turime surasti laiko surikiuoti nuveiktus darbus, pasidžiaugti sukaupta patirtimi ir drauge pasiektais tikslais. Man likimas lėmė būti „reformų“ vyriausiąja gydytoja, kuria dirbu jau 10 metų. Būdami šalia didmiesčio, Klaipėdos, kurioje susitelkę daug gydymo įstaigų, išgyvenome 3 ankstesnes reformas ir išsaugojome Akušerijos, Bendrosios chirurgijos ir Reanimacijos skyrius. Šiemet ryžtingai sutikome IV sveikatos sistemos bei gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapą ir pasipriešinome numatytiems sveikatos reformos Klaipėdos regione planams uždaryti Vaikų ligų ir Neurologijos skyrius. Džiaugiuosi, kad šiemet mūsų ligoninėje priimti 335 gimdymai, atlikta per 400 didžiųjų operacijų. Pradėjome teikti naujas geriatrijos, vidaus ligų dienos stacionaro paslaugas, išaugo slaugos paslaugų apimtys. Didžiuojuosi kolektyvo sugebėjimu nelengvu reformų laiku susitelkti ramiam komandiniam darbui. Labai svarbus ir rajono vadovų, politikų indėlis, išsaugojant ir modernizuojant ligoninę, sprendžiant specialistų problemą, įsigyjant medicininės įrangos. Baigiami labai svarbaus ligoninės padalinio – operacinių bloko ir Reanimacijos skyriaus – remonto darbai, įsigijome reikalingos įrangos, greit pasidžiaugsime ir šio skyriaus atidarymu. Kasmet Naujųjų metų išvakarėse susimąstau, kodėl lekiu, užuot ėjusi. Dievas davė laiko ir neliepė niekur skubėti, tačiau tas laikas bėga taip greitai... Į Kretingą atvykau prieš 30 metų. Čia sukūriau šeimą, čia gimė mano vaikai. Pamilau šį jaukų, gražų, ypatingą aurą turintį miestą, jos mielus, geraširdžius žmonės. Didelė laimė yra suprasti, kad esi ten, kur ir turi būti, darai tai, kas tau skirta, ir įdedi į tai visą širdį. Kretingos krašto žmonėms noriu palinkėti, kad šv. Kalėdų šventės primintų, kokie esame laimingi, turėdami brangius žmones, būdami sveiki, eidami kas rytą į darbą, augindami vaikus, laukdami rytojaus. Savo buvimu, mintimis ir kasdieniu gyvenimu mes kuriame bendruomenę, savo miestą. Todėl nepaprastai svarbu dieną pradėti nuo minties „Aš galiu!“. Ir labai aiškiai suvokti, kad galimybės slypi mumyse, reikia tik noro“. --- Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios didžiosios durys – unikalios, išlikusios nuo bažnyčios statybos, kurią finansavo Jonas Karolis Chodkevičius, pradžios 1610–1617m. Šios Renesanso epochos meistrų išdrožinėtos, iš storų dvigubų lentų sukaltos dvivėrės durys yra išskirtinės tarp Lietuvos bažnyčių savo puošyba, detalių turtingumu bei jų harmonija. Medinių durų plokštuma buvo gausiai dekoruota įvairiais bareljefais, ornamentais, herbais. Ant didžiųjų vidinių durų, kurių aukštis – 4,10 m, o plotis – 2,80 m, išliko kruopščiai išdrožinėti: Chodkevičių šeimos ir giminės herbai, Pranciškonų ordino monograma, Chodkevičių bei kitų Kretingai svarbių istorinių asmenybių portretiniai bareljefai. Durų pakraščiuose – daugybė simetriškai sudėliotų augalinių motyvų, įmantrių ornamentų. Keturių šimtmečių senumo durys atlaikė bažnyčią siaubusius gaisrus, pelėsį, kirvarpas. Bažnyčią prižiūrintys tarnai jas vis perdažydavo – taip ant didžiųjų durų išliko septyni dažų sluoksniai. Duris restauravo restauratorius Alfonsas Šiaulys.
|
|
