|
|
|
Kęstučio Nr. 9 – renovacijos džiunglėse
Toli gražu ne šventinėmis nuotaikomis gyvena už daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją atsakinga bendrovė „Kretingos komunalininkas“: kad renovacijos programoje dalyvaujantys gyventojai iš valstybės gautų žadėtąją 40 proc. finansinę valstybės paramą, 5 Kretingos mieste atnaujintus namus iki gruodžio 31-osios reikia priduoti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Finansavimas vėlavo „Sunkiai spėjame. Ši įstaiga metams baigiantis apkrauta darbu, mat priduodami ne tik renovuoti gyvenamieji namai, bet ir kiti pagal sutartis baigti objektai“, – sakė „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė. Tačiau direktorė su rangovais bei Kretingą kuruojančia Statybų inspekcijos vyriausiąja specialiste Ramune Balsyte reikalus, kaip sakė, dėlioja ranka rankon. Tikimasi, kad šiomis dienomis pagaliau bus baigtas atnaujinti dėl uždelstų darbų išgarsėjęs namas Savanorių g. 47, – beliko sudėti plastikinius langus. Baigiamieji apdailos darbai vyksta daugiabučiuose namuose Topolių g. 5, Laisvės g. 1 bei Kęstučio g. 7. „Tačiau kaip reikiant įstrigome su vieninteliu namu – Kęstučio g. Nr. 9. Ne dėl mūsų kaltės, o dėl gerokai uždelsto valstybės finansavimo iki nustatytos datos baigti darbų rangovas nespės, kad ir kaip besistengtų“, – atviravo R. Surblytė. Jos žodžiais, kreditas šio namo renovacijai pradėti buvo gautas tik liepą, nors į Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) kreiptasi iškart po to, kai iki 2015 m. kovo 31 d. su rangovo įmone „Staderus“ buvo sudaryta rangos darbų pirkimo sutartis. Kol šią sutartį įvertino Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), Daugiabučių namų renovacijos programos finansavimo trikdžiai prasidėjo visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija, kuruojanti šią sritį, daugiabučių namų gyventojus raginusi pritarti ir atnaujinti savo gyvenamuosius pastatus, R. Surblytės žodžiais, nenumatė, kaip spręsti iškilusias finansavimo bei kitas problemas. Tuo metu abiejose kredito teikimo įstaigose, finansuojančiose daugiabučių renovaciją, tai yra Šiaulių banke ir VIPA, pristigo pinigų. Praėjusių metų rudenį Šiaulių bankui, iš Europos investicinio banko (EIB) gavus papildomų lėšų, programos finansavimas buvo atnaujintas. Tikėdamasis kreditą gauti anksčiau, „Kretingos komunalininkas“ iš VIPA paraišką perkėlė į Šiaulių banką. Šis pareikalavo pateikti visų komunalines paslaugas teikiančių įmonių ataskaitas apie to namo gyventojų įsiskolinimus. Paaiškėjo, kad jie – didesni negu banko leidžiami. Kredito bankas nedavė tol, kol įsiskolinimai nebuvo sumažinti. Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ kiekvieną skolininką atskirai ragino susimokėti skolas. Kol susimokėjo, finansavimui skirtos lėšos baigėsi ir Šiaulių banke. „Aplinkos ministerija visiems Lietuvos renovacijos programos administratoriams, rangovams, su kuriais jau sudarytos sutartys ir kurie laukė galimybės pradėti darbus po pasirašytos kreditavimo sutarties, vis žadėjo, kad deramasi su EIB ir kad finansavimas bus atnaujintas balandį, o kol, beje, ne be BETA direktoriaus pagalbos, gavom, – sulaukėm ir vidurvasario“, – taip situaciją paaiškino direktorė. Anot jos, prasidėjusius renovacijos darbus pristabdė dar ir prastos oro sąlygos – nuo spalio užklupęs lietus, sniegas, neigiama temperatūra naktimis. Prašė supratimo – atsitrenkė kaip į sieną Dėl susidariusių nepalankių aplinkybių R. Surblytė teigė triskart raštu kreipusis į Aplinkos ministeriją. „Ne dėl mūsų kaltės susidariusią situaciją, dėl kurios neįmanoma renovacijos pabaigti iki gruodžio 31-osios, prašėme įvertinti kaip išskirtinę, tačiau sulaukėme formalaus atsakymo, o ne sprendimo būdo“, – sakė direktorė. Pasak jos, tuometinės viceministrės Daivos Matonienės pasirašytame rašte nurodyti renovacijos terminai bei paramos dydžiai, kuriuos komunalininkai esą ir taip atmintinai žino. Su atsakingais ministerijos specialistais „Kretingos komunalininko“ vadovė aiškinosi ir telefonu. „Atsakymas mane pribloškė: visoje Lietuvoje į tokią situaciją pakliuvusių namų yra ne vienas ir ne penki, o 140, todėl valstybė neišgalinti visų jų renovaciją finansuoti 40 procentų, nes tam reikėtų daugiau kaip 2 milijonų eurų“, – stebėjosi R. Surblytė. Dėl išskirtinės namo Kęstučio g. 9 situacijos raštus į ministeriją rašė ir rajono meras Juozas Mažeika, kreipėsi Seimo narys Antanas Vinkus. Su naujosios Vyriausybės aplinkos ministru A. Vinkus šios savaitės viduryje buvo susitikęs dar kartą.
|
|
