Alfredas Raudys:
– Prie planšetės praleidžiu kur kas daugiau laiko negu prie televizoriaus, nes televizija manęs nedomina – per daug lėkštas turinys, ir kaip fonas ji man netinka. Manau, kad televizijos žiūrėjimas daliai žmonių tampa priklausomybės forma arba laiko žudymo įrankiu tiems, kurie neturi ką veikti.
|
Augusta Ambrozevičiūtė:
– Visai nežiūriu televizoriaus. Pirmiausia, nerandu ką žiūrėti, antra – neturiu tam laiko. Geriau jį skiriu mokymuisi. Man atrodo, kad įjungtas televizorius, net jei ir nežiūrimas, blaško dėmesį ir jokios naudos neduoda. Jau geriau tuomet klausytis muzikos.
|
Genovaitė Rimkuvienė:
– Televizorių kasdien žiūriu po 4–5 valandas, įsijungiu jį maždaug 17 val. ir draugaujame iki pat 22 val. Man televizorius – kaip šeimos narys. Mėgstu pokalbių, gyvenimo būdo laidas, jos mane pradžiugina – pasisemiu geros energijos, atsipalaiduoju.
|
Kretingos rajono švietimo centro psichologės
Eglės Deksnienės komentaras:
„Dėl didelio šiuolaikinio gyvenimo tempo, didelių reikalavimų sau ir kitiems vis daugiau žmonių patiria lėtinį stresą. Neretai po visos dienos bėgimo ir lėkimo žmonės atsipalaiduoja ramiai praleisdami vakarą prie televizoriaus, tačiau klaidinga manyti, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis. Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja, taigi žmogus, žiūrintis televiziją, ne pailsi, o dar labiau pavargsta protiškai. Be to, žmonės, žiūrėdami televiziją, praranda labai daug laiko: nustatyta, kad vidutinis amerikietis per dieną televiziją žiūri apie 4 valandas, taigi per 65 metus tam paskiria 9 metus. Televizijos mėgėjai aptingsta, mažiau juda, rečiau atsiverčia knygą, mažiau praleidžia laiko su namiškiais, dar ir savo pavyzdžiu daro didelę neigiamą įtaką vaikams. Yra daug nuomonių, jog besaikis televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, regą, loginį mąstymą, skurdina vaizduotę, todėl linkiu riboti laiką prie televizoriaus, atsirinkti edukacines laidas, filmus ar naudingą animaciją vaikams, dažniau išeiti pasivaikščioti ir pasportuoti“.
|