Bando tramdyti Kartenai pavojų keliančias Minijos ir Alanto upes

Minijos intakas Alantas ties Kartena prisigraužė prie pat kelio ir grasina jį nuplauti, o pati Minija, keisdama savo vagą, pavojų kelia dešimtims sodybų ir netgi miestelio nuotekų valymo įrenginiams – gausiai lyjant jie gali atsidurti po vandeniu.

Kartenoje, Plungės g., mažiausias atstumas iki kelio – 1 metras.

Šį pirmadienį Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, nutarė, jog būtina nedelsiant parengti projektus upėms suvaldyti ir prašyti Savivaldybės tarybos pinigų projektams įvykdyti. Tam, kad priemonių būtų imamasi nelaukiant nelaimės, pritarė posėdyje dalyvavę Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus ir Vietinio ūkio bei turto valdymo skyriaus vyr. specialistai Leonas Rimeika ir Jūratė Jokubavičienė bei Kartenos seniūnijos seniūnė Gintarė Padvaiskienė, kurie su situacija yra gerai susipažinę vietoje.

L. Rimeika siūlė vandens ardomus upių krantus sutvirtinti akmeninis. Jo teigimu, sutvirtinti reikėtų apie 60 metrų Minijos kranto, iš kurių apie 20 metrų – nedelsiant. Vanduo ardo krantus ir dėl upėse susidariusių sąnašų, jam kelią pastojančių išvirtusių senų medžių. G. Padvaiskienė aiškino, jog kirsti pakrantės medžius, sutrešusius – taip pat, seniūnija negali be Salantų regioninio parko direkcijos leidimo. Nukreipti norima tėkme upių vandenį, keisti upių krantus yra būtinas aplinkosaugininkų sutikimas. Kaip pažymėjo posėdyje dalyvavęs aplinkos apsaugos Kretingos agentūros vadovas Ričardas Kašėta, Minijos krantų sutvirtinimo projektą derinti gali tekti netgi su Aplinkos ministerija, aplinkosaugininkų Klaipėdos departamento leidimo gali neužtekti. „Aplinkosaugininkai neleidžia kištis į gamtą, kai upės natūraliai keičia vagą, bet čia gresia ekstremalios situacijos“, – teigė J. Jokubavičienė.

Išankstiniais skaičiavimais Alanto krantams sutvirtinti, vagai išvalyti reikėtų apie 12 tūkst. eurų, Minijos – apie 18 tūkst. eurų. V. Domarkas siūlė šiai reikmei panaudoti ir Savivaldybės administracijos direktoriaus šių metų rezerve esančius 3,8 tūkst. eurų. „Situaciją stebiu ketverius metus, ir ji tik prastėja. Minijos vanduo buvo už 6,5 metro, dabar beliko 1 metras. Jeigu bus šilta žiema ir prakiurs lyti – bėdų neišvengsime“, – tvirtino seniūnė G. Padvaiskienė.

Antanui Puodžiui pasidomėjus, kodėl buvo susilaukta tokios grėsmingos situacijos, anksčiau nebuvo imtasi jokių priemonių, V. Domarkas sakė: „Tai brangus „malonumas“, todėl vis nukėlinėjome“. Direktorius patikino, jog šiai problemai spręsti lėšų iš Aplinkos ministerijos ar kitų šaltinių tikėtis neverta, todėl lieka vienintelis šaltinis – Savivaldybės biudžetas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (5)