Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Rožėmis pražydęs mokyklos 95-mečio jubiliejus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Jubiliejai
  • 2016-11-29

Pradžia – šiaudinėje pastogėje

Renginys prasidėjo dideliu skambiu šios mokyklos ugdytinių koncertu, mokyklos bendruomenę pasveikino gausus būrys svečių, tarp kurių – Vydmantų katalikų bendruomenės klebonas Karolis Petravičius, Kretingos seniūnas Antanas Gedminas, rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė, Švietimo skyriaus atstovė Aušra Zebitienė.

Anot direktorės Rimos Narkienės, mokyklos istorijos pradžia buvo sunki ir sudėtinga, ji pradėta šiaudinėje ūkininkų pastogėje, išsaugota daraktorių, liaudies švietėjų-knygnešių.

„Stebiuosi, kokie šviesūs žmonės tada gyveno Rūdaičių kaime. Už savo suaukotus pinigus 1921 metais iš grafo Tiškevičiaus jie nupirko namą ir jame įsteigė mokyklą. Mokytoja Elena Špakauskytė vaikus mokė lietuvių kalbos, gamtos, krašto mokslo, istorijos, dailyraščio, dainavimo ir tikybos“, – pradžių pradžią priminė direktorė. Metai bėgo, mokykla augo. Direktoriaujant Česlovui Girčiui, 1949–1950 m. reorganizuojama į septynmetę, perkeliama į naujas patalpas. Aštuonmete mokykla tapo 1962-aisiais, kai jai vadovavo Emilija Giedraitienė.

Ir vėl įstaiga kėlėsi į naujus namus, ir vėl buvo įkurtuvės.

Mokykla savo istoriją rašyti pradėjo šiaudinėje pastogėje.

Penktadienį Rūdaičių mokykla atšventė 95 metų jubiliejų. Į erdvią, specialiai šiai šventei pačių pedagogų rankomis sukurtomis dekoracijomis išpuoštą sporto salę, kurioje vyko iškilmės, pavakarę susirinko vietos bendruomenė, kai kurie jau žilagalviai buvę mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Direktorė Rima Narkienė (dešinėje) padėkojo į šventę sugužėjusiems buvusiems šios mokyklos pedagogams

Kritimai ir pakilimai

R. Narkienė mokyklai vadovauja nuo 1985-ųjų. „Atėjau į brandų ir darbštų kolektyvą, su kuriuo žengėme koja kojon, įveikėme visus sunkumus“, – prisipažino ji.

Didžiuliai darbai pedagogų laukė, kai reikėjo mokyklą reorganizuoti į devynmetę. Pagrindine Rūdaičių mokykla tapo 1996-aisiais. „Visa bendruomenė stengėmės auginti savo mokyklą, būdami atkaklūs, tikslą pasiekėme – 1999-aisiais atidaryta 10 klasė“, – kalbėjo direktorė. Sunkiais, bet tuo pačiu ir džiaugsmingais ji pavadino 2004–2005-uosius mokslo metus, kai mokykla sulaukė renovacijos.

Siekiant geriau patenkinti tėvų poreikius, 2006-aisiais mokykloje buvo atidaryta darželio, o netrukus įsteigta ir lopšelio grupės.

Skaudžiausi buvo 2009-ieji, kai, sumažėjus mokinių skaičiui, pagrindinė Rūdaičių mokykla buvo reorganizuota ir prijungta prie Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos, tapo pradinio ugdymo skyriumi. O džiaugsmingiausi – 2014-ieji, kai vėl pradėjo dirbti savarankiškai. Anot direktorės, vėl laukė įdomus mokyklos auginimo laikotarpis, iš pedagogų bendruomenės reikalaujantis ne tik sąžiningo darbo, bet ir didelės asmeninės atsakomybės, išskirtinio kūrybiškumo.

„Kartu su vaikais, mokiniais ir jų tėvais ėmėme kurti prasmės, atradimų ir sėkmės mokyklą, savo veiklą grįsdami bendravimu ir bendradarbiavimu, abipuse pagarba bei pasitikėjimu“, – sakė ji.

Už atviros mokyklos kūrimą plėtojant jos paslaugas Rūdaičių mokykla apdovanota Kretingos rajono savivaldybės mero, už šiuolaikiškos ugdymo aplinkos sukūrimą ir glaudų bendradarbiavimą su kaimo bendruomene, taip pat už atviro švietimo ir kultūros židinio kūrimą – Švietimo skyriaus padėkomis.

R. Narkienės teigimu, šie ir kiti mokyklos pasiekimai – tai visos kompetentingos, darbščios, draugiškos ir iniciatyvios komandos nuopelnas. Ir šventės dieną direktorė to nepamiršo, padėkos raštus įteikė aktyviausiems, išradingiausiems pedagogams, prisidėjusiems rengiantis mokyklos jubiliejui.

Rūdaičių mokykloje dirba 15 pedagogų, 4 yra vyresnieji mokytojai, 3 – metodininkai. Šiandien čia ugdomi 88 vaikai.

Buvusios mokinės (kairėje) Vida Trakienė ir (dešinėje) Nijolė Pielikienė su mokyklos pradinukų mokytoja Albina Markiene

Prisiminimų gijos

„Rūdaičių be mokyklos neįsivaizduoju. Čia mokėsi visi šeši mano vaikai, čia, tik kitame pastate, dar prie direktoriaus Česlovo Girčio, 7 metus mokslus krimtau aš pati“, – prisiminimais pasidalijo rūdaitiškė Algirdina Kazakevičienė. Žvelgdama į būrį mokyklon suvažiavusių senųjų pedagogų, moteris atviravo šios profesijos žmones visada gerbusi, mokytojas jai buvo ir lig šiol yra šventa.

Tame pat kaime gimusiai ir augusiai Vidai Trakienei mokytis taip pat teko senajame pastate.

„Nutriušusį statinį mes, mokiniai, patys dažėme mėlyna spalva. Ot buvo atrakcija! Nuotrauka pateko net į rajoninį laikraštį“, – juokėsi ji.

Mokyklą Vida baigė 1967-aisiais. Buvusius pedagogus lig šiol vadina šviesuliais, nes į savarankiško gyvenimo kelią jie išlydėjo nemažą būrį gerai išugdyto jaunimo. „Vien iš mūsų klasės penki pasekėme mokytojų pėdomis, o vienas tapo gydytoju“, – sakė ji. Savo buvusią mokyklą ji prisimena ūžiančią, linksmą, šurmuliuojančią. Linkėjo, kad dabartinė – šviesi ir jauki – Rūdaičių mokykla tokia būtų. Anot pašnekovės, gaila, kad dabar, kaip sakoma, visose mokyklose – sodybų tuštėjimo metas, kad mokinių mažėja ir kad ugdymo įstaigoms kaskart tenka kovoti už būvį.

Mokykloje išsaugoti žurnalai. Į šventę susirinkę buvę mokiniai galėjo juos pavartyti ir prisiminti, kokiais pažymiais jie mokėsi.

„Išdalinau visas atsineštas rožes – jomis apdovanojau į šventę atvažiavusias savo mokytojas – Anicetą Skersytę, Bernadetą Staponkienę, Oną Mortą Penelienę“, – šypsojosi rajone žinoma ūkininkė Nijolė Pielikienė. Už matematikos pamokas ir už potraukį jos mokytis Nijolė teigė esanti dėkinga A. Skersytei. Jos paskatinta įstojo į Klaipėdos buhalterinį technikumą, o vėliau baigė ir aukštąjį mokslą. Matematika ir šiandien praverčia – tvarkant savo didelio ūkio apskaitą, dalyvaujant projektuose.

Būrelio buvusių mokinių apsupta šnekučiavosi dabar Vilniaus užmiestyje gyvenanti 42 metus Rūdaičių mokykloje pradinių klasių mokytoja išdirbusi Albina Markienė.

„Nors man jau greit 85-eri, į visas Rūdaičių mokyklos šventes atvažiuoju, širdis šaukia“, – sakė 50 metų šiame kaime išgyvenusi pedagogė.

Anot jos, pastatas, kuriame mokykla yra dabar, – tarsi rūmai, palyginus su, kaip ji sakė, iš grafo Tiškevičiaus nupirkta lūšnele, kurioje, būdama vos 20-ies, pradėjo dirbti.

„Gavau tada sunkiai auklėjamą ketvirtokų klasę, vienam mokiniui jau buvo 15 metų. Ko tik neklaužados neiškrėsdavo: žinau, kad kartą, pasilipę ant kėdės, „pagražino“ portretą – Leninui pripiešė ragus ir ūsus. Kiti pamokos metu įsidrąsindavo skaityti laikraštį. Bet man pavyko juos sutramdyti. Kas įdomiausia – daugelis iš tų vaikų užaugo dorais žmonėmis, kuriuos man malonu šiandien sutikti“, – prisipažino buvusi mokytoja.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas