|
|
|
Įvertino Kretingos vyndarių vyną
Nacionalinio paveldo produktus populiarina ne vien Kretingos krašto duonos kepėjai bei konditeriai, bet ir vyndariai. Šiųmetinėje Lietuvos vyndarių asociacijos „Karališkojoje kibininėje“, netoli Vilniaus, surengtoje Jauno ir brandaus lietuviško vyno šventėje kretingiškio Vytauto Kanapkos bei Žydrūno Drazdo iš Mažučių kaimo naminis vynas buvo pripažinti vieni iš geriausių. Gamina savo reikmėms Tarp trijų dešimčių dalyvių V. Kanapkos pusiau saldus iš raudonųjų serbentų ir aviečių pagamintas vynas Lietuviško jauno vyno varžybose užėmė I vietą, o Ž. Drazdo spanguolių vynas saldžių vynų kategorijoje – III vietą. Abu vyndariai Kaune yra baigę vyno, alaus, sidro gamybos technologijos kursus, taip pat yra įgiję tautinio paveldo gamintojų sertifikatus. Jiedu ketvirtus metus dalyvauja Lietuvos vyndarių asociacijos veikloje, o išvien – ir įvairiuose renginiuose bei šventėse, kur pristatomi nacionalinio paveldo produktai. „Nenorime veikti pasislėpę, nors vyną gaminame tik savo reikmėms“, – atvirai kalbėjo vyndariai. V. Kanapka sakė per metus pasigaminantis iki 1 t vyno, Ž. Drazdas – perpus mažiau – apie 500 l. V. Kanapka ir Ž. Drazdas sakė, jog jiedu vyną gamina tik rankomis ir iš visko, kas uždera jų pačių, pažįstamų bei draugų soduose: aronijų, juodųjų ir raudonųjų serbentų, aviečių, obuolių, braškių, vyšnių, vynuogių – mėlynųjų ir raudonųjų, šermukšnių. Lietuviškas vynas, tvirtino vyndariai, įprastai gaminamas saldus arba pusiau saldus, mat, uogos mūsų gamtos sąlygomis esančios gana rūgščios. „Užpernai pabandžiau ir moliūgų vyną, – jam pirmiausiai reikia sirupą išsivirti. Tie, kas degustavo, neatskyrė – manė, jog tai – geltonųjų vynuogių vynas“, – tvirtino V. Kanapka. Vyndariai turi savų paslapčių Abu vyrai, kuriuos pomėgis suvedė į bendrystę, prisipažino, jog pasigaminti vyno, įprastai – rauginant sultis, bandė dar jaunystėje. „Su sultimis eksperimentuodavo tėvai, atsimenu, ir seneliai iš uogų pasidarydavo naminio vyno“, – sakė Žydrūnas. Nors yra bendros vyndarystės taisyklės, tačiau kiekvienas, tvirtino vyndariai, ne masiniu būdu gaminantis šį produktą, turi savo paslapčių. Iš 15 kg uogų pagaminama maždaug 20 l vyno. Trečdalis produkto – tai, kas nusėda, – išpilama. Vynas rauginamas su mielėmis – šios pasigamina natūraliai, tačiau kai kuriuose vaisiuose jų tėra per mažai, todėl tenka naudoti pirktas, specialiai vynui raugti iš vaisių pagamintas mieles. Užraugtą vyną geriausia laikyti šiltose patalpose, kur temperatūra siekia ne mažiau kaip 20 laipsnių, o brandinti – vėsiose, kur temperatūra – ne mažesnė kaip 10–12 laipsnių. Butelius laikyti paguldytus, kad kamščiai būtų apsemti. Jauną vyną, tikino pašnekovai, reikėtų brandinti bent pusmetį, tačiau naminio vyno nereikėtų laikyti ilgiau negu 5 metus, nes vėliau pakinta skonis (gali būti aktualūs ir kamščiatraukiai). Mėgautis vynu reikia mokyti Pašnekovai neslėpė šiandieną susidariusios dviprasmiškos Lietuvos smulkiųjų vyndarių padėties: „ Mes, tie smulkieji manufaktūrininkai, esame lyg tarp girnapusių: Tautinio paveldo produktų įstatymas leidžia populiarinti savo produktą, tačiau valstybė neleidžia realizuoti vyno. Pardavinėti gali tik fabrikantai, per metus pagaminantys daugiau, kaip 10 t vyno. Reikalinga atlikti laboratorinius vyno tyrimus, o smulkiesiems vyndariams – tai pernelyg brangu“. Kretingiškiai vyndariai tame įžvelgė ydingą valstybės politiką: „Iškilusi dilema – drausti ar mokinti. Jeigu valstybė prekiauja pigiu alkoholiu – žmonių negirdo, bet jeigu vyndarys parduotų naminį vyną po 8 eurus už butelį – tautą nugirdytų. Tautą bukina spirituoti gėrimai, bet ne natūralios fermentacijos vynas. Manome, kad reikia kelti gėrimo kultūrą, kaip yra Vakarų šalyse, kur žmonės gatvėse sėdi su taure vyno ir nenusigeria. O pas mus einama lengviausiu keliu – uždrausti“, – samprotavo Ž. Drazdas. Paklausti, kiek dažnai patys pasimėgauja savo produktu, vyndariai atsakė – savaitgaliais ir per šventes. Didžiumą vyno jiedu išdalija draugams. Žydrūnas dar papildė: „Sakoma, kad vynas – tik pirma taurė, o toliau – alkoholis“.
|
|
