Po apsidrabstymo purvais turtus dalinsis tyliai

Aštuonis mėnesius turto gražiuoju nepasidalinusių ir per tą laiką daug piktų žodžių vienas kitam išsakiusių Antano Petriko bei mirusios jo sugyventinės Janinos Piekuvienės dukters kurmaitiškės Simonos Piekutės civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme baigėsi taikos sutartimi.

Antanas Petrikas buvo pasiruošęs dokumentais teismui įrodyti, kad šis džipas, kurio siekė sugyventinės dukra, yra jo nuosavybė.

Neabejoja, kad būtų įrodęs

Tiesa, su tokiu siūlymu mergina sutiko tik iš trečio karto, kai teismo salėje „pakvipo“ bylos nagrinėjimu iš esmės. „Iki tol ji mano žodžių nesiklausė, kaip sakoma, pakėlė rankas ir nuleido akis tik tuomet, kai, prieš pradėdamas bylą nagrinėti iš esmės, šią išeitį kaip protingiausią įvardijo ir apygardos teismo teisėjas Žydrūnas Bertašius“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas sakė A. Petrikas.

Tačiau jis teigė: jei būtų reikėję, būtų pasiruošęs blogesniam variantui: po šapelį jau pradėjęs rinkti dokumentus ir įrodymus, kiek investuota į namo ir garažo, esančių Kurmaičiuose, Akmenos g., atnaujinimą, už kokias sumas pirkti nauji baldai, garažui – vartai, kas už viską mokėjo, kiek kainavo automobiliai, kurių yra ne vienas ir ne du.

„Turiu kvitus, įrodančius, kad iš Kalotėje esančios firmos dvejus vartus garažui pirkau aš. Be to, štai, pažiūrėkite, kad ir į šio džipo, kuriuo dabar važinėjuosi, ir kurio taip troško Simona, techninį pasą. Kieno jis vardu? Ogi aiškiai parašyta, kad tai yra mano nuosavybė...“ – kaip pavyzdį parodė Antanas.

Jei ne taikos sutartis, vyras teigė iš banko būtų ėmęs paskolą arba pardavęs Gargžduose esančias savo žemes ir samdęs statybų įmonę, galinčią atlikti ekspertizę ir nustatyti, kiek piniginių lėšų investuota į namo renovaciją. Šią, jo manymu, apie 200 tūkst. Eur siekiančią sumą, būtų dalinęs į dvi dalis – jo ir moters, su kuria kartu gyveno ir gražiai sutarė.

Bet to daryti dabar nebereikės – teismo nutartis jau įsigaliojo, yra galutinė ir neskundžiama.

Nutartimi patenkintas

„Vis mąstau: argi apskritai mums reikėjo daug išlaidų ir nervų kainavusių rietenų bei teismų? Nujaučiu, kas į juos klampino, kas 24-erių merginą kvailino. Argi iki tol santarvėje gyvenę, netekties skausmą patyrę mudu – ne protingi žmonės, argi negalėjom tarpusavyje iš sykio susitarti, kaip priklauso, pasidalinti? Argi būtina buvo pinigais „šerti“ advokatus?“ – svarstė bylos baigtimi patenkintas pašnekovas.

Su civiliniu ieškiniu dėl jungtinės veiklos sutartimi įgyto turto padalijimo į teismą šių metų gegužę jis pats ir buvo kreipęsis.

„O ką turėjau daryti, kaip kitaip reikėjo elgtis? Dvylika metų Kurmaičiuose išgyvenome kartu su Janina. Abu vienodai stengėmės, abu dirbome negailėdami jėgų, turguose prekiavome skerdiena, dėjome centą prie cento, kartu kūrėme bendrų namų gerovę. Po Janinos netikėtos mirties kažkieno pakurstytos Simonos už durų buvau išmestas kaip stoviu, viską užsigrobė ji viena“, – atviravo Antanas.

Teismas atsižvelgė į šiuo metu sunkią jo turtinę padėtį bei į aplinkybę, kad sudaryta taikos sutartis ir valstybei nebepriteisė beveik 1 tūkst. 900 Eur žyminio mokesčio.

„Teismas nenuskriaudė nei manęs, nei Simonos, kuriai jos sumokėtą žyminį mokestį mokesčių inspekcija grąžins“, – dėl abiejų džiaugėsi Antanas.

Vargšas niekada nebuvo

Šioje istorijoje A. Petriką įskaudino S. Piekutės pažeminimas – esą į Kurmaičius gyventi šis atsikraustęs su šuniu ir kate bei su tiek daiktų, kiek tilpo į polietileninį maišelį.

„Tai – netiesa. Taip ir parašykit, kad Antanas Petrikas pas mylimą moterį atvyko ne nuskuręs ir ne koks nors prasigėręs ubagas, o būdamas rimtas verslininkas, kuris niekada nieko nestokojo, nes visada daug ir sąžiningai dirbo“, – rinko žodžius dabar Gargžduose privačiame name kartu su motina gyvenantis pusamžis vyras.

Teisinį išsilavinimą turintis A. Petrikas viename rajone yra dirbęs milicijos viršininku, vėliau triūsė statybų sektoriuje. Anot jo, tikriausiai dar iki šiol Kurmaičiuose, namo, kuriame gyveno, daržinėje mėtosi stelažas, kūjai, dar vienas–kitas įrankis. Nebeieškos jų – esą, nebėra ir sveikatos kalti. Jei kada nors prireiks, nusipirks naujus, o dabar jis grįš į tą patį prekybos maisto produktais verslą, kuriame daug metų sukosi kartu su Anapilin nelauktai išėjusia savo Janina.

„Jau įsigijau verslo liudijimą. Nuo gruodžio 1-osios vėl vilkėsiu baltą chalatą ir skerdiena prekiausiu Klaipėdos naujajame turguje“, – šypsojosi pašnekovas.

• Rašyti komentarą (1)