Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vakar Kretingos rajono Savivaldybės taryba nesiryžo pritarti Savivaldybės bendradarbiavimo sutarčiai su Malūno gatvėje įsikūrusia transporto paslaugų bendrove „Bėgma“, pagal kurią bendrovė pasišovusi investuoti apie 200 tūkst. eurų į miesto infrastruktūrą – sutvarkyti Malūno gatvę nutiesiant šaligatvį, pėsčiųjų taką vadinamojo beždžionių tilto link ir patį tiltą.

Įžvelgė gudravimą

Apie du dešimtmečius Malūno gatvėje, Akmenos upės slėnyje veikianti „Bėgmos“ įmonė išaugo Zubernių sodyboje, Malūno g. 19, verslą pradėjo tėvas, vėliau perėmė sūnus Rimantas ir jį išplėtojo. Šiandieną, paties R. Zuberniaus tvirtinimu, įmonė turi 38 sunkiasvorius sunkvežimius. Nuo 2014 metų įmonė yra registruota jos naujai įsigytame sklype Malūno g. 8.

Malūno g. 19 „Bėgma“ naudojasi, bent kaip posėdyje buvo patvirtinta, daugiau kaip 30 arų sklypu. Žydų patarlė sako, jog nemokamai būna tik sūris pelėkautuose. Tarybos posėdyje paaiškėjo, jog už siūlomą 200 tūkst. eurų investiciją miesto infrastruktūrai gerinti „Bėgmos“ savininkai siekia sklypą Malūno g. 19 padidinti iki maždaug 48 arų ir įteisinti sklype jau pastatytus statinius bei galbūt plėsti įmonės veiklą.

„Verslininkai savo gamybinei bazei įteisinti pirmiausia turėjo parengti detalųjį planą, suderinti jį su gamtosaugos, kitomis institucijomis, taip pat aplinkiniais gyventojais. Šiandieną jiems tokios veiklos su 38 sunkvežimiais gyvenamosios paskirties miesto rajone niekas neleistų. Čia yra gudrus planas, kaip visas šitas kliūtis apeiti: per advokatus, teismus įteisina pastatytus pastatus, o po to prašo valstybinės žemės sąskaita suformuoti gamybinį sklypą jiems tinkamoje vietoje“, – aiškino tarybos narys Steponas Baltuonis, pažymėjęs, jog toks atvejis Kretingoje jau nebėra pirmas, anot jo, taip gamybinį sklypą savo įmonei Tiekėjų gatvėje susiformavo Benjaminas Puškorius. „Taip paminamas viešasis interesas“, – buvo įsitikinęs politikas.

Įmonės veiklai ir plėtrai priešinasi gyventojai

Į tarybos posėdį atvyko būrys šio miesto kvartalo gyventojų. Gyventojų vardu kalbėjęs Sigitas Rimkus savo kalbos pradžioje priminė, jog Malūno ir aplinkinių gatvių gyventojai apginti savo teises ir susigrąžinti ramų gyvenimą, kurį iš jų atėmė „Bėgmos“ sunkvežimiai, nesėkmingai bando nuo jau 2011 metų. Jis priminė, jog sovietmetį Malūno g. buvusios transporto įmonės vietoje 2008 metais verslininkas Saulius Galdikas buvo suplanavęs gyvenamųjų namų kvartalą. Tą planą buvo patvirtinęs tuometinis meras Valerijonas Kubilius. Kažkodėl planas nebuvo įregistruotas Registrų centre (Savivaldybės architektė Reda Kasnauskė tikino, kad tą padaryti turėjo S. Galdikas) ir vietoj planuotų gyvenamųjų dabar yra įmonės „Bėgma“ valdoma teritorija. „Šita įmonė stato nelegaliai statinius ir kažkaip sėkmingai juos įsiteisina“, – stebėjosi S. Rimkus. Vyras neabejojo, kad Savivaldybei su „Bėgma“ pasirašius bendradarbiavimo sutartį, sunkvežimių įmonėje, tuo pačiu ir Malūno gatvėje, padaugėtų.

Transporto įmonė – svetimkūnis

Pagal 2008 metais patvirtintą Kretingos miesto Bendrąjį planą, tokios kaip šiandieninė „Bėgma“ transporto įmonės Malūno gatvėje ir Akmenos upės pakrantėje būti negalėję. Plane ši teritorija numatyta rekreacijai bei gyvenamiesiems namams, t. y. žemėlapyje nudažyta žalia ir geltona spalvomis. Tą patvirtino ir R. Kasnauskė.

„Čia nuostabus landšaftas statyti namams, augti vaikams, rengti žmonėms poilsio zonas prie upės. Kretingoje nėra daug tokių vietų“, – teigė S. Rimkus. Jam pritarė ir tarybos nariai. „Šitoje rekreacinėje zonoje pirmiau turime galvoti apie visuomenės interesą. Ar yra gerai, kai tokia siaura gatvele, pro pat namų langus važiuoja sunkiasvoris transportas?“ – teigė ir klausė tarybos narys Vytautas Ročys.

Jo kolega Alvydas Jonaitis taip pat nepritarė „Bėgmos“ buvimui šitoje teritorijoje: „Man keista, kad svarstome, kaip įtvirtinti sunkiojo transporto įmonę gyvenamajame rajone, kai kiti šalies miestai ieško, kaip mažinti taršą, triukšmą arti gyvenamųjų rajonų ir panašiai“. Politikas užtikrino nebalsuosiąs už „Bėgmos“ sutartį su Savivaldybe. „Įtariu, kad ir ta investicinio projekto į miesto infrastruktūrą sąmata yra apgaulinga. Norite užkariauti žemės sklypą galvodami, kad tarybos nariai yra kvailiai“, – išrėžė jis.

„Kaip gamtosaugininkai įmonei leidžia veikti, plėstis rekreacinėje zonoje?“ – klausė tarybos narys Valerijonas Kubilius. R. Zubernius užtikrino, jog įmonė gamtosauginių reikalavimų paiso. „Yra naftos gaudyklės. Įmonė ne kartą tikrinta“, – sakė jis.

Siūlė „Bėgmą“ perkelti kitur

Gyventojai, dalis tarybos narių siūlė problemą spręsti, iškeliant transporto įmonę „Bėgma“ į pramoninį rajoną Tiekėjų gatvėje, o tarybos narys Povilas Turauskis – į kaimo vietovę, net ir konkrečią vietą – apie 16 ha ploto buvusio linų fabriko teritoriją Kūlupėnuose. P. Turauskis, kiti politikai siūlė įmonę paskatinti persikraustyti į naują vietą, ją atleidžiant nuo žemės, turto mokesčių. „Savivaldybės valdžia turėtų padėti „Bėgmai“ surasti kitą, transporto įmonei tinkamesnę vietą“, – manė ir gyventojams atstovavęs S. Rimkus. Tarybos narys Saulius Šopaga pastebėjo, jog įmonei išsikraustyti lengviau negu gyventojams. „Verslas yra mobilesnis“, – sakė jis.

„Būtų gerai, jeigu įmonė persikeltų į Tiekėjų gatvę, – nei gyventojai, nei Savivaldybė tam neprieštarautų, bet kiekvienas verslininkas dirba pagal savo supratimą“, – svarstė meras Juozas Mažeika, prisipažinęs, jog neatkapsto priežasčių, kaip ta įmonė čia, gyvenamajame rajone, atsirado.

Tarybos narys Vladas Baltuonis manė priešingai: „Čia ne kokia kėdė, taip paprastai tokios įmonės neperkelsi. Štai dėl „Vlantanos“ (rajone veikusios stambios transporto įmonės) nė piršto nepajudinome, kad neišsikeltų į Gargždus. „Master Food“ irgi į Gargždus išginėm“.

R. Zubernius pabrėžė, jog jo vadovaujama „Bėgma“ valstybės biudžetui kasmet sumoka apie 1 mln. eurų mokesčių, joje dirba apie 70 žmonių. „Jeigu nepatirčiau nuostolių, kodėl gi ne – išsikelčiau“, – atsakė verslininkas į klausimą, ar sutiktų bendradarbiauti su Savivaldybe dėl įmonės perkėlimo į kitą vietą. Tačiau kalbai pasisukus apie tai, kiek čia yra investavęs, leido suprasti, jog Savivaldybė tiek nuostolių atlyginti nepajėgtų.

Spręs gruodį

Tarybos narys Konstantinas Skierus pasiūlė tarybos komitetų pirmininkams ir kitiems tarybos nariams labiau įsigilinti į Malūno gatvėje susiklosčiusią situaciją ir bent valandą ten pabuvus. „Šitą vietą reikia išsaugoti rekreacijai. Prieš dvejus metus laužėme ietis dėl stadiono Nidos gatvėje. Šita vieta yra analogiška“, – kalbėjo jis.

Tarybos narys Edmundas Valantiejus laikėsi pozicijos, jog „Bėgma“ ir gyventojai turi susitarti. „Ta įmonė ten buvo ir bus, gyventojai gyvens, o sunkvežimiai ir toliau dundės. Ar gyventojams nebus geriau, jeigu įmonė tą gatvę sutvarkys. Dabar pas mus koks verslas beateitų, gyventojai susikibę stoja prieš“, – kalbėjo E. Valantiejus.

„Bėgmos“ atstovas Edmundas Petrauskas pabrėžė: jeigu taryba nepritars „Bėgmos“ inicijuotai bendradarbiavimo sutarčiai, įmonė Malūno gatvėje veiks kaip veikusi. „Įmonė yra teisėta ir niekas jos iš ten neišgins“, – užtikrino jis.

Įstrigusį „Bėgmos“, gyventojų ir Savivaldybės klausimą taryba, merui pritariant, atidėjo paskutiniam šiais metais gruodžio 22 d. posėdžiui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas