Apie misiją būti tėvais – iš specialistų lūpų

Kaip vaiką išmokyti valdyti emocijas, kaip suprasti, kad jis patiria patyčias, ir ką tuomet daryti, kaip reaguoti, matant, kad darželinukas masturbuojasi, – šeštadienį įvykusioje konferencijoje „Misija – būti tėvais“ nebuvo nepatogių temų, kurias gvildeno įvairių sričių specialistai. Konferenciją suorganizavusios lopšelių-darželių „Eglutė“ ir „Žilvitis“ pedagogės akcentavo: ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra ypatingas ir tėvams tiesiog būtina domėtis vaiko raida, nes padarytos auklėjimo klaidos gali virsti sunkiai išsprendžiamomis problemomis ateityje.

Birutė Ėvaltienė (kairėje) ir Vida Simaitienė pasidžiaugė, kad pranešimai sulaukė tėvų susidomėjimo, tad tikisi panašią konferenciją suorganizuoti ir ateityje.

Pirmą kartą suorganizuota rajoninė konferencija „Misija – būti tėvais“ sulaukė susidomėjimo – paklausyti pranešimų šeštadienį į lopšelio-darželio „Žilvitis“ salę susirinko apie 60 tėvų, auginančių darželinukus.

Pasigenda psichologinių žinių

„Kalbėdami su tėvais, atlikdami jų apklausas, ištyrėme, kad labiausiai pasigendama psichologinių žinių. Tad kviesdami lektorius, rinkomės tas temas, kurios tėvams būtų aktualiausios. Nors temos įvairios, tačiau visos jos turi bendrą vardiklį – atskleidžia, kaip tėvai gali padėti savo vaikui augti laimingam ir patirti sėkmę“, – teigė lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorė Vida Simaitienė.

Jos bei lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorės Birutės Ėvaltienės pastebėjimu, ikimokyklinėse įstaigose psichologas apsilanko tik kartą per dvi savaites, tad tėvams tenka didesnė atsakomybė patiems gilinti psichologines žinias ir mokytis pozityvios tėvystės įgūdžių.

Vaikai – tėvų emocijų veidrodis

Konferencijoje „Misija – būti tėvais“ dalyvavusi psichologė Jūratė Bortkevičienė pasidalino įžvalgomis apie tai, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai atspindi tėvų emocijas. „Kaip valdyti emocijas, vaikai mokosi iš mūsų, suaugusiųjų. Tad dar tik planuodami vaiką tėvai turėtų patys išmokti savo emocijų kontrolės, – akcentavo J. Bortkevičienė, pateikusi gyvenimiškus pavyzdžius, kaip vaikai atkartoja tėvų parodytus elgesio modelius. – Taigi jei jaučiate, kad kyla toks pyktis, kad tuoj sprogsite, visą dėmesį sutelkite į save ir pasakykite sau, kad vienintelis dalykas, kurio negalite daryti – tai rėkti ant vaiko. Pasakykite sau „stop“ ir, jei sunku susivaldyti, bėkite iš „vaizdo“, pakvėpuokite ir pas vaiką sugrįžkite tik nusiraminę.“

Konferencija prasidėjo lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtinių pasirodymu.

„Duoti atgal“ – prastas patarimas

J. Bortkevičienės išsakytas mintis pratęsė Kretingos švietimo centro socialinė pedagogė Jolanta Židickienė, skaičiusi pranešimą apie patyčias. „Dažnai girdžiu tėvų patarimą vaikams: „duok atgal“. Bet kas iš to? Taip tik mokoma į agresiją atsakyti agresija. Daug efektyvesnis būdas – bendradarbiavimas: tiek tarp tėvų, tiek tarp tėvų ir pedagogų. Tik geranoriškumu įmanoma rasti išeitį iš konfliktinės situacijos“, – kalbėjo J. Židickienė.

Ji pristatė pačios atlikto tyrimo, per kurį buvo apklausti šešiamečiai, rezultatus. „Dažniausiai patyčios kyla dėl asmens išvaizdos arba jo sugebėjimų – kad kažko nespėja, nepadaro. Vaikai mano, kad tapti patyčių auka gali bet kas, todėl nežino, kaip atrodyti ar elgtis, kad netaptum auka. O baisiausia - tai, kad 98 proc. vaikų įsitikinę, kad išspręsti patyčių yra neįmanoma“, – kalbėjo J. Židickienė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad dalis tėvų, didžiuodamiesi, kad jų vaikas „krūtas“ ir sugeba pakovoti už save, tokiu būdu toleruoja patyčias ir dargi jas skatina.

Į konferenciją pasisemti žinių susirinko pilna salė tėvų, kurių šeimose auga darželinukai.

Seksualizuoti žaidimai – normalus raidos etapas

Kretingos švietimo centro psichologė Rima Gruožaitė-Serepinienė tėvams pateikė informacijos apie seksualinį vaikų elgesį ir seksualinius jų žaidimus. „Vaikai atrodo tyros būtybės, angelėliai, todėl tėvai, pamatę, kad jų darželinukas stimuliuoja savo lyties organus sutrinka, nežino, ką daryti, – problemą atskleidė psichologė, paaiškinusi, ką tokiu atveju daryti. – Vaikai susipažįsta su savo kūnu ir toks jų raidos etapas yra normalus. Vaikai tik jaučia malonumą, bet jie jokiu būdu to netapatina su seksu. Tad ir nutvėrus vaiką masturbuojantis ar žaidžiant „daktarus“, nereikia jo smerkti ar gėdinti. Geresnis būdas – nukreipti dėmesį kur nors kitur.“

Psichologė paaiškino, kaip vaiką mokyti intymumo ribų, saugaus prisilietimo taisyklių. Ji atkreipė dėmesį ir į nerimą keliančius ženklus: pavyzdžiui, kai seksualizuotas elgesys vaiką tiesiog užvaldo, kai jis į seksualinius žaidimus įtraukia savo bendraamžius arba pats jais užsiima su vyresniais draugais, kai vaikas turi daug ir jo amžiui dar per ankstyvų žinių apie seksą ar save kitiems bando pateikti kaip sekso objektą. Tai gali rodyti, kad vaiko aplinkoje buvo negatyvios patirties, todėl tokiu atveju būtina kreiptis į specialistus.

Vaikas kartais tampa keršto įrankiu

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Piekienė, pristatydama vaikų teises šeimoje, ypač akcentavo vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, net kai jie gyvena skyrium. Specialistė pavyzdžiais iš savo darbo praktikos papasakojo, kokią žalą vaikui daro manipuliavimas vaiku, siekiant juo pasinaudoti kaip įrankiu, atkeršijant buvusiam sutuoktiniui. Šitoks elgesys kartais skaudžiausiu būdu atsigręžia prieš patį kerštautoją.

Savo pranešimą teisine baze bei gyvenimiškais pavyzdžiais grindė ir Kretingos moterų mokymo ir informacijos centro direktorė Jurgita Cinskienė, kalbėdama apie smurtą artimoje aplinkoje. Pranešėja atskleidė trapią ribą tarp paprasto konflikto šeimoje ir psichologinio smurto, paneigė dažniausiai visuomenėje sklandančius mitus apie smurtavimą bei paaiškino, kur auka gali kreiptis pagalbos.

Dovilė URNIKIENĖ

• Rašyti komentarą (0)