Per 90 metų Baubliuose – penkios mokyklos

Šį rudenį Baublių kaimo mokykla švenčia savo istorijos 90-metį. Į ta proga renovuojamoje Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre surengtą šventę buvo pakviesti šios mokyklos įkūrėjo Antano Lukausko giminės, buvę ir esami mokiniai bei mokytojai, kaimo bendruomenė.

Į pedagogės Linos Odinienės šventės scenarijų buvo įtraukti ir zuikiai puikiai – „pakalbėję, pasitarę jie mokyklą atidarė“.

Pirmasis įkūrėjas ir mokinys

Sausakimšoje Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro salėje improvizuotai buvo pateikta 5 buvusių šio kaimo mokyklų istorija per devynis jos gyvavimo dešimtmečius, buvo surengtas koncertas, išklausyta prisiminimų bei sveikinimų.

Tarp sėdinčiųjų salėje matėsi garbaus amžiaus baubliškių, kurie klausėsi itin įdėmiai ir, panirę į prisiminimus, nežymiai linkčiojo galvas. Šventėje pasigedęs buvusių bendraklasių, Baubliuose tebegyvenančių Igno Butkaus, Prano Lukausko, Petro Drungilo, Kazio Jurkaus ir Zofijos Kupšienės, 78-erių Kazimieras Karnauskas sakė į mokyklą ėjęs tuoj po karo. Avėdavę klumpėmis, o knygas ant pečių nešėsi iš faneros sukaltoje dėžėje.

„Labai norėdavome į mokyklą, nesulaukdavome, kada pasibaigs ganiava. Mokslai prasidėdavo tik spalio 1-ąją, nes ligi tol ganydavom šeimos gyvulius“, – kalbėjo 4 klases Baublių pradžios mokykloje baigęs K. Karnauskas.

Rankoje laikydama pluoštą nuotraukų šeimos prisiminimais apie pirmąsias dvi Baublių mokyklas bei jų įkūrėją savo senelį Antaną Lukauską su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo 71-erių kretingiškė Birutė Zenkevičienė. „Mano senelis mokyklą pastatė, o 12-metis mano tėvas Stasys Lukauskas buvo pirmasis mokinys“, – tvirtino moteris.

Mokyklos įkūrėjo Antano Lukausko ir jo žmonos Onos anūkės pusseserės: kretingiškė Birutė Zenkevičienė (kairėje) ir baubliškė Stasė Gideikienė.

Pastatė dvi mokyklas

B. Zenkevičienės žodžiais, caro armijoje tarnavęs jos senelis su močiute Ona buvo labai šviesūs žmonės. „Grįžęs iš kariuomenės, senelis matė, kad kaimo vaikai yra beraščiai. 1926 m. jis pastatė erdvų namą savo šeimai, ligi tol gyvenusiai „bakūžėje“. Tačiau naujakurių šeima sutiko grįžti į seną trobą, kai Kartenos valsčiaus viršaitis ir inspektorius iš Kretingos paprašė tame name įkurdinti pirmąją pradinę mokyklą“, – pasakojo moteris.

Pirmasis mokytojas Pranas Jankeliūnas dienomis skaityti ir rašyti mokė būrelį susirinkusių nedrąsių 7-mečių, 12-mečių, buvo net ir 15-mečių vaikų.

Devynerius metus baubliškius mokė mokytojai Olė Porutytė, Majoras, Putrius, Antanas ir Ona Kasiliauskai, jie gyveno mokykloje viršum klasių. Vakarais mokė suaugusiuosius: vykdavo jaunųjų ūkininkų, žiemos žemės ūkio, virimo, mezgimo kursai, buvo mokoma netgi tortus kepti.

Kai į Baublius atvykęs matininkas ir keltis į vienkiemius panorusiems žmonėms atmatavo didesnius rėžius, A. Lukauskas taip pat sutiko persikelti į vienkiemį. „Tėvas prisimena, kaip atvyko ponai iš banko su cilindrais ant galvos, – seneliui teko užstatyti visą turtą, kad paimtų paskolą ir galėtų pastatyti dar didesnę mokyklą“, – B. Zenkevičienė tęsė pasakojimą apie 1935 m. A. Lukausko pastatytą antrąją mokyklą.

Ši buvusi gerokai didesnė – 20 m ilgio ir 10 m pločio – ir stovėjusi prie kelio į Žutautus. Joje tuomet mokė mokytojai Pugačiukai, Žibaitė, Šernienė, Alunderis, Jurkus, Žiaušys, Freitagas.

Trečiąją Baublių mokyklą B. Lukauskaitė-Zenkevičienė (antra iš kairės) lankė išvien su Algirdu Maciumi, buvusiu Kūlupėnų seniūnu (trečias iš dešinės).

Vykdavo vaidinimai ir šokiai

Tačiau 1940 m. sovietų valdžia mokyklą iš A. Lukausko atėmė. Ilgainiui joje buvo įkurdinta pirmoji biblioteka ir kultūros namai, vakarais čia vykdavo šokiai, vaidinimai.

„Senelis pats dalyvaudavo ruošiant spektaklius. Atsimenu šokius troboj: man žmonių atrodydavo tiek daug, kad nepajėgdavau perbėgt per juos į kitą trobos galą. Mokyklą šildė krosnimis, ir sykį kamine kilus gaisrui, per šokius medinė mokykla supleškėjo“, – prisiminimais iš vaikystės pasidalijo B. Zenkevičienė.

Nors ji tebuvo vos 2,5 metų, kai mirė senelis, bet iš močiutės Onos pasakojimų žinanti, kad jis jautęs labai didelę pagarbą mokytojams, mokėjęs bendrauti su kaimo vaikais. Pats būdamas beraštis, – tuo B. Zenkevičienė įsitikino, vartydama vekselius, kur vietoj parašo padėtas kryželis, – suprato mokslo reikšmę ir stengėsi šviesti kaimą. „Pagalvoju, kad tam, jog darytum gerus darbus, nereikia didelių mokslų, bet – žmogiškumo“, – įsitikinusi pašnekovė.

Po gaisro mokykla įsikūrė ištuštėjusioje Liaudanskų troboje. Šią šeimą išblaškė pokario vėjai – kas išėjo partizanauti į mišką, o ką ištrėmė į Sibirą. Mokykla čia veikė iki 1960-ųjų, vaikus joje mokė mokytojai Grigaitė, Milda Jucytė-Tarvainienė, G. Baltmiškienė, Valė Kareckaitė, Elvyra Kuprelienė. Tame pačiame pastate buvo įkurdinta ir gyvasis kampelis, – vaikai patys rūpinosi naminiais gyvūnais.

Ketvirtoji mokykla buvo įkurdinta tuometinio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio didžiulių kultūros namų antrajame aukšte: dviejuose kabinetuose po 2 klases – kiekvienoje klasėje tebuvo vos po 8-9 vaikus. Pamokas vedė mokytojai E. Kuprelienė, Mikulskis, Armalytė, Emilija Kundrotienė, J. Klausa, V. Jankauskas, I. Spyčiuvienė, Monika Stonienė, Nijole Lukaitė-Vasiliauskienė, Irena Raišuotienė.

Trys Baublių mokyklos kartos: (iš dešinės) ilgametė pedagogė Irena Raišuotienė, jos anūkas priešmokyklinukas Jokūbas ir duktė, šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Inga Mažeikienė.

Išliks kaimo šviesuliu

Penktoji mokykla, kuri veikia ligi šiol, buvo pastatyta 1980-aisiais tuometinio kolūkio pirmininko Mečislovo Navajausko rūpesčiu ir buvo sumanyta kaip aštuonmetė. Joje mokėsi vaikai ne vien iš Baublių, bet ir aplinkinių kaimų – Žutautų, Nausodžio, Budrių. Dirbo 15 mokytojų, kuriems vadovavo kol kas vienintelė direktorė Verutė Keblienė, – šiandien mokyklai vadovaujanti Julija Mačiukienė į šias pareigas paskirta laikinai.

„Mokykla buvo pastatyta ant plyno lauko. Išvykus statybininkams, liko purvynai, statybinis laužas. Todėl pirmiausiai kibome tvarkyti aplinką: mokiniai su mokytojais kasdien po pamokų lygino žemę, sodino medžius ir krūmus. Noras gražiai ir skoningai gyventi tapo visos mūsų bendruomenės savastimi, o mokykla natūraliai pasirinko aplinkotyros kryptį. Šį darbą plačiai vykdo ligi šiol“, – kalbėjo 35 metus mokyklai vadovavusi V. Keblienė.

Šioje mokykloje mokėsi, o vėliau ji tapo pirmąja darboviete Baubliuose gyvenančiam Kretingos rajono administracijos direktoriui Virginijui Domarkui. „Į Baublius grįžau po studijų 1982 m., dvejus metus dirbau prancūzų ir lietuvių kalbų mokytoju ir 6-erius – direktorės pavaduotoju“, – sakė jis.

V. Domarkas įsitikinęs, jog šiandieną, keičiantis ekonominei ir demografinei situacijai šalyje, svarbiausia yra ne tik turėti, bet išlaikyti mokyklas. Todėl kaimuose jos tampa daugiafunkciais centrais, kur po vienu stogu, kaip ir prieš daugel dešimtmečių, glaudėsi kelios įstaigos. „Savivaldybė stengsis, kad kaimų mokyklos išliktų kaip bendruomenių kultūros ir švietimo židiniai", - tvirtino jis.

• Rašyti komentarą (0)