Diskutavo apie tautinio kostiumo svarbą

Tradicinę liaudiškos muzikos šventę „Grok, žemaiti!“ ir šiemet lydėjo edukacinis renginys-seminaras, kurį pagrindinis renginio organizatorius Kretingos rajono kultūros centras paskyrė tautinio kostiumo tematikai. Ją susirinkusiesiems atskleidė Klaipėdos universiteto dėstytoja dailininkė-etnologė Elena Matulionienė, pasirengusi kalbėti apie tautinio kostiumo ir liaudies muzikos kapelų sceninės aprangos paraleles.

Susitikusi su mūsų rajono kultūros darbuotojais, tautinio kostiumo ir liaudies muzikos kapelų sceninės aprangos paraleles išvedė Klaipėdos universiteto dėstytoja dailininkė-etnologė Elena Matulionienė (nuotr. dešinėje).

„Šiuo seminaru tarsi iš anksto įžengėme į 2017-uosius – Tautinio kostiumo metus. Dar po metų įvyks Dainų šventė, ir, kiek man žinoma, jos scenarijaus kūrėjai prašo kolektyvų išskirtinį dėmesį parodyti būtent tautiniam kostiumui – atsiradusi rekomendacija tautiniu kostiumu puošti netgi chorų dalyvius“, – jog seminaro tematika labai glaudžiai buvo susijusi su šių dienų aktualijomis, akcentavo jo sumanytojas Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

Jam bei kolegoms kultūros darbuotojams taip pat buvo smalsu sužinoti specialistės požiūrį į sceninį liaudiškos muzikos kapelų – jų mūsų rajone skaičiuojama per 10 – rūbą.

E. Matulionienės, seminaro dalyviams pristačiusios skirtingų Lietuvos regionų tautinį kostiumą, jo ypatumus, skirtumus, pastebėjimu, liaudiškos muzikos kapelos savo rūbais vis dėlto galėtų labiau atspindėti regiono, krašto išskirtinumą – tikrasis lietuvių tautinis kostiumas kūrėsi ir formavosi XIX a. laikotarpiu, tad, lektorės siūlymu, ir reikėtų pasidomėti, kas tuomet buvo būdinga Kretingos kraštui.

„Lektorė privertė mus susimąstyti, kaip iš tiesų mūsų kapelos galėtų įdomiau, patraukliau atrodyti ir tuo pačiu – reprezentuoti mūsų kraštą. Smagus to pavyzdys – klaipėdiečių kapela „Senoliai“, kurios nariai dėvi Klaipėdos kraštui kažkada būdingas kepures. Įdomi, tuo pačiu ir paprasta iniciatyva, sukelianti gerų minčių“, – teigė P. Razmus, atkreipęs dėmesį, jog kapelos vis dėlto rengiasi labiau stilizuotu, o ne archajišku tautiniu kostiumu, nes tai atitinka ir liaudiškos muzikos žanro ypatumus.

Kretingos rajono kultūros centro direktorius pastebėjo, jog mūsų rajono kapelos pagal galimybes yra aprūpintos sceniniu rūbu, nors padėtis galėtų būti ir geresnė. Tačiau tautinis kostiumas nėra pigus, norint perrengti kapelas reikėtų nemažų investicijų – minimaliais skaičiavimais, paprastam be puošmenų tautiniam kostiumui įsigyti gali prireikti 600–700 Eur, o gal ir daugiau.

„Lietuvos nacionalinis kultūros centras prieš Dainų šventes rengia programas, pagal kurias kolektyvai turi galimybę bent minimaliai įsigyti tautinių kostiumų. Kofinansuojant Savivaldybei ir mes esame dalyvavę šiose programose – pavyko įsigyti rūbus Vydmantų kolektyvui „Žemčiūga“, folkloro ansambliui „Gervelė“, šokių kolektyvams „Toncius“ ir „Rangė“. Jei tik atsiras galimybė, būtinai vėl pasinaudosime nacionalinės programos parama“, – kalbėjo P. Razmus.

• Rašyti komentarą (0)