|
|
|
Lietuvos savivaldybių indeksas: Palanga – šešta, Kretinga – septyniolikta
Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Mūsų kaimynė Palangos miesto savivaldybė tarp 54 mažųjų savivaldybių užėmė VI vietą, Kretingos rajono savivaldybė – XVII v.
Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro du reitingus: šešių didžiųjų savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio) ir 54 mažųjų savivaldybių. Kuo stipri Palanga Šiemet Palangos m. savivaldybė, surinkusi 68,2 balo iš 100 galimų, vėlgi išsaugojo aukštas pozicijas reitinge – palyginti su praėjusiais metais, ji tenukrito per vieną vietą. Daugiausiai balų gavo „Investicijų ir plėtros“ sritis, taip pat nemažai taškų surinkta „Transporto“ bei „Švietimo“ srityse. „Biudžetas“ ir „Mokesčiai“ išliko vertinami prasčiau negu kitos sritys. Palangoje 2014 m. vienam gyventojui teko išties didelis materialinių investicijų kiekis – 2 tūkst. 599 Eur, palyginti su vidurkiu – 1 tūkst. 327 Eur. Tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo nuo 2 tūkst. 24 Eur/gyv. iki 1 tūkst. 863 Eur/gyv. Verslo liudijimus išsiėmusių gyventojų skaičius išlieka išskirtinai didelis – 144 liudijimai 1tūkst. gyventojų (vidurkis – 40). Galimybės vykdyti ekonominę veiklą sukuria žmonėms paskatas čia įsikurti, neišvykti – Palangoje 2015 m. gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių negu išvyko. Kaip ir 2014 m., 2015 m. savivaldybės viešojo transporto paslaugas teikė privatus sektorius, o kelių priežiūros viešieji pirkimai skelbti buvo visi, – tai padėjo išlaikyti gerą „Transporto“ įvertinimą. „Švietimo“ srityje džiugina geriausiai šalyje moksleivių išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai bei optimizuojama mokyklų infrastruktūra – vienam moksleiviui 2015 m. teko 10,2 kv. m ploto (vidurkis –13,6 kv. m). „Biudžeto“ srityse, palyginti su 2014 m., 2015 m. savivaldybės skola augo ir išliko didesnė negu vidutinė – 46,3 proc. nuo pajamų (vidurkis – 40,7 proc.). Kitas prastesnio vertinimo veiksnys yra viešieji pirkimai – tik 29 proc. jų (pagal vertę) 2015 m. buvo skelbiama, kai 2014 m. ši dalis buvo gerokai didesnė – 77 proc. Skaidrumas yra svarbi viešojo sektoriaus procesų dalis. „Mokesčių“ srities vertinimas išliko ne pats geriausias dėl itin didelių mokesčių už verslo liudijimus. Aukšti Kretingos balai – už sveikatą ir socialinę rūpybą Kretingos r. savivaldybė surinko 60,5 balo iš 100 galimų. Šį pasiekimą užtikrino aukšti balai „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Turto valdymo“ bei „Administracijos“ srityse. Prasčiau įvertinta savivaldybės investicinė sfera. Nors ir nesurinkusi maksimalaus balų skaičiaus kaip pernai, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritis pelno geriausią vertinimą iš visų Kretingos r. savivaldybės sričių. Kretingoje 2015 m. buvo mažiausia ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių – 10,4 proc. (vidurkis – 31 proc.), bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų yra viena mažiausių – 5,2 proc. (vidurkis – 10,4 proc.). Prie gero „Turto valdymo“ vertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybė, jos teigimu, turėjo itin mažai nuosavo nenaudojamo turto, pastatų ir patalpų – 8 kv.m/100 gyv. (vidurkis – 25 kv. m/100 gyv.). Efektyvus turto valdymas prisideda prie taupaus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo. Kaip ir pernykščiame indekse, šiemet „Administracijos“ sričiai aukštas balas suteiktas už visų gyventojų prašymų išnagrinėjimą laiku ir už tai, kad interneto svetainė atitinka bendruosius reikalavimus. Tam, kad Savivaldybė pajudėtų reitinge aukštyn, reikėtų stengtis pritraukti kuo daugiau investicijų ir skatinti verslumą. 2014 m. tiek materialinės, tiek tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, buvo mažesnės negu vidutiniškai savivaldybėse – atitinkamai, 961 Eur/gyv., palyginti su 1 tūkst. 327 Eur/gyv. vidurkiu ir 203 Eur/gyv., palyginti su 966 Eur/gyv. vidurkiu. Be to, išduotų statybos leidimų skaičius 1 tūkst. gyventojų 2015 m. buvo vos mažesnis negu vidutinis. Problema išlieka tai, kad Savivaldybė ypatingai mažą viešųjų pirkimų dalį atliko atvirais būdais, t. y. skelbė – vos 20 proc. pagal vertę 2015 m. (vidurkis – 87 proc.). Viešųjų pirkimų skelbimas yra svarbus, nes tokiu būdu skaidriau naudojamos biudžeto lėšos. Bendros tendencijos Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą reitingą, iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas; 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje – Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai. Anot Laisvosios rinkos instituto, gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių. Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių – daugiau kaip 3 kartus. „Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, jog vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis”, – įsitikinęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. --- 6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m. 54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r. Aukštais balais vertinamos tos savivaldybės, kurios: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
„P. n.“ informacija
|
|
