Pasidaugino japoniškų karpių

Kretingos muziejaus Žiemos sodas garsėja ne vien retais augalais, – jame apgyvendintas eršketas, veisiasi ir egzotiški japoniški karpiai. Šį rudenį 7 ryškiaspalviai karpiai, kuriuos prieš kelerius metus padovanojo Klaipėdos Jūrų muziejus, pasidaugino 30 mažų žuvyčių.

Pasak Žiemos sodo darbuotojos Irmos Barkuvienės, kaskart nudžiugindavo vaizdas pamačius, kad baseinas po nakties pasipildo mažom žuvytėm. Suaugusieji karpiai yra tiek įsidrąsinę, kad atplaukia ir ima maistą tiesiai iš I. Barkuvienės rankų: „Mano princesės“, – taip taikiąsias, įsitikinusi – jauniklių motinas, vadina ji. O agresyviai nusiteikę, ji mano tokius esant vyriškos lyties karpius – nusipelnė tik monstrų vardų, nes griebte išgriebia žuvims skirtą sausą maistą iš rankų, o vandeny aplenkia kitas žuvis. Jaunikliai tenkinasi tuo, kas nusėda ant baseino dugno. Japoniški karpiai – suaugę ir mažieji – plaukioja didžiajame žemutiniame baseine. O viršutiniame, arčiau koralais dekoruotos sienos, išdidžiai plaukioja pati stambiausia žuvis – 70–80 cm ilgio, taip pat Jūrų muziejaus padovanotas eršketas. Šiam jau nebeužtenka vien sauso ėdesio, – pietums jis suryja po 6 strimėles.

Muziejaus Žiemos sodo agronomė Eleonora Ranciuvienė pasakojo, kad prižiūrėti dekoratyvines žuvis ir baseinus nebėra sudėtinga, modernizavus baseino vandentiekio sistemą. „Anksčiau vanduo patekdavo iš tvenkinio, todėl tekdavo baseiną valyti kas 2–3 mėnesius. Dabar visąlaik cirkuliuoja vandentiekio vanduo, yra palaikoma pastovi temperatūra. Valyti baseinus bereikia dukart per metus: iškėlę žuvis, gerai iškaišiame dugną“, – pasakojo E. Ranciuvienė.

Lankytojus pasitinka ir viena iš dviejų, lito ir euro sandūroje į muziejų patekusių papūgų, kurias vaikai pavadino Euru ir Lite. Viena nugaišo, – matyt, Litė, juokavo pašnekovės.

Žiemos sodas vėžliais pasipildo nemačiomis.

Baseinuose pakraščiais ropoja 9 vėžliai. „Pas mus jie nesiveisia, bet kasmet atsiranda suaugusių. Jų padaugėja mums nė nematant – lankytojai tiesiog atveža ir patyliukais palieka. Bet būna, kad prašo pagloboti: neseniai vienas vilnietis, išvykdamas į užsienį, paprašė priglausti 2 jo vėžlius – maisto nupirko ir ateity paremti žadėjo. Grįžęs ketina atsiimti, bet, žinot, norai ne visuomet sutampa su galimybėmis“, – gyvūnų atsiradimo Žiemos sode istorijas pasakojo E. Ranciuvienė. Ji neslėpė, jog žmonės norėtų jiems daugiau dovanoti gyvūnų, tačiau gyvojo gamtos kampelio galimybės Žiemos sode – labai ribotos.

„Muziejuje besilankantiems mūsų vaikams papūgėlė, vėžliai, karpiai tampa gyvūnų pažinimo pradžiamoksliu, nes ne visiems augalai tepatinka, o gyvūnai traukia beveik visus“, – teigė E. Ranciuvienė.

• Rašyti komentarą (2)