Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Knygos tebėra gyvenimo užtaisas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2016-11-11

Ilgametis pedagogas tautodailininkas 84-erių Feliksas Lukauskas vieną kambarį savo nedideliame jaukiame mediniame name, turgaus pašonėje, yra paskyręs bibliotekai. Knygų lentynose nuo lubų ligi grindų sukaupti tomai garsiausių klasikų kūrinių, tarp jų – išsaugotos ir nepriklausomos tautos pasmerktų autorių Juozo Baltušio bei Petro Cvirkos knygos.

Mano, kad pasielgta barbariškai

„Neįsivaizduoju, kaip, stojus Nepriklausomybei, lietuviai galėjo taip pasielgti su savo klasikais – kaip raganų deginimo laikais, arba, kaip dabar Sirijoje, išmetė iš bibliotekų jų knygas. Išbraukė Baltušį, Cvirką, Salomėją Nėrį iš lietuvių literatūros, tarsi jų nė nebūtų buvę. O juk tai – didūs kūrėjai, turėję labai savitą stilių, gebėję valdyti turtingą kalbą ir gavę šią dovaną iš Dievo. Protingas žmogus šiandieną atmes to meto ideologiją, ir skaitydamas ras vien įdomius siužetus, girdės kalbos perlus“, – samprotavo per 40 metų pedagogu dirbęs F. Lukauskas. Pašnekovas sakė: nepaisant, jog pagal specialybę jis – biologas, ir kaupdavo mokslinę literatūrą, tačiau labiausiai mėgęs skaityti lietuvių klasikų kūrinius.

Knyga jam visuomet buvo vertybė, ir sovietmečiu jų būdavę sunku gauti. Jis prisimena laikus, kai jo tėvas Juozas Lukauskas, taip pat garsus krašto tautodailininkas, jam, dar nemokančiam skaityti, iš Felikso Janušio knygyno, Kretingos miesto centre, parnešė pirmąją knygą apie kiškius. O ir šiaip per varžytuves jo tėvas visuomet stengdavosi įsigyti ne daiktų, o knygų.

Pašnekovas prisimena savo pirmąją mokytoją Giedraitienę, kai lankė pradžios, arba dabartinę Marijono Daujoto pagrindinę, mokyklą. „Įsiminė vaizdas, kai prasidėjo trėmimai, mokytoja verkė prieš klasę – išvežė jos vyrą“, – prisiminė F. Lukauskas.

Trilogija suko ratus

Vienerius metus ketvirtoje klasėje jis mokėsi Klausgalvų Medsėdžių kaimo, kur gyveno jo močiutė Ona Venckienė, pradžios mokykloje. „Labai gerai prisimenu pirmąją knygą, kurią pasiėmiau iš to kaimo bibliotekos, – tai buvo labai gražiai iliustruota knyga apie skruzdėlę“, – pasidalijo pašnekovas.

Besimokant vidurinėje mokykloje, tėvas jam duodavo pinigų knygoms: „Mokytojas Markauskas platindavo knygas. Atsimenu, nusipirkau Petro Cvirkos „Franką Kruką“, po to – Michailo Šolochovo „Tykųjį Doną“. Šią knygą per vasarą, ganydami tėvų bandas, skaitydavo paeiliui visi kaimynų vaikai. Ji ėjo iš rankų į rankas, visi trys tomai apsukdavo ratą – ir vėl skaitydavome iš naujo“, – šią knygą, tvirtino, išsaugojęs ligi šiolei.

Savo biblioteką, sakė F. Lukauskas, jis paliksiąs muziejininke dirbančiai savo dukrai Danutei Šorienei bei anūkui Tadui: „Kai kurių knygų yra net po du egzempliorius, bet duktė neleidžia jų niekam atiduoti. Knygos mūsų šeimai yra vertybė“, – užtikrino jis.

Mėgsta politikų biografijas

Iš knygų garbaus amžiaus pedagogas sakė mokęsis gyvenimo, išminties, tarpusavio bendravimo. Jos buvo viso gyvenimo užtaisas.

Pašnekovas sakė šiandieną knygų nebeperkąs, nebent jų padovanoja: „Nueinu į knygyną – knygos labai gražios, geras popierius, bet nebeįperku jų“, – neslėpė. Todėl dažniausiai einąs į biblioteką – šiandieną labai mėgstąs skaityti įžymių politikų biografijas.

„Neseniai perskaičiau apie Staliną ir Hitlerį, – man labai įdomi jų mąstysena ir kaip ją formavo atitinkamas laikmetis bei supantys žmonės. Namo iš skaityklos vis parsinešu žurnalų „Veidas“, „Verslo klasė“, – tvirtino pašnekovas.

---

Penkios F. Lukauskui svarbiausios perskaitytos knygos:

1 Michailo Šolochovo „Tykusis Donas“ (F. Lukauskas: „Nuostabiai aprašyta gamta, spalvingas prieškario kazokų gyvenimas“).

2 Džono Golsvorčio „Forsaitų saga“ („Įdomiai ir labai estetiškai perteiktas Anglijos aristokratijos gyvenimas“).

3 Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ („Labai patiko rašytojo-poeto stilius, gebėjimas atskleisti dramatišką herojaus vidinį pasaulį“).

4 Petro Cvirkos „Žemė maitintoja“ ir „Frank Kruk“ („Man visuomet labai patiko, kaip rašytojas vaizduoja savo personažus, labai gaila, kad jį taip nuvertino dėl politinių motyvų“).

5 Juozas Baltušis „Su kuo valgyta druska“ („Paimkit į rankas šio rašytojo knygas – pamatysit, koks kalbos grožis, kiek gerų minčių“).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas