|
|
|
Klojimo teatrų šventė – kitokia
Praėjusį šeštadienį Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje įvyko tradicinė klojimo teatrų šventė, tačiau šįkart pažymėta netekties žyme – ilgamečio šios šventės sumanytojo ir muziejaus vadovo Algirdo Čėsnos atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Šventėje taip pat buvo pristatyta naujai išleista monografija „Kartena“. Įteikė jubiliejinius medalius „Ši šventė visuomet įvykdavo rugpjūčio pabaigoje, tačiau šiemet nusikėlė į vėlyvą rudenį, nes tą pačią dieną, kaip buvo numatyta, mano mylimas žmogus iškeliavo anapilin. Tačiau jo pradėtus darbus tęsime toliau, juolab kad klojimo teatro šventės yra vienas iš svarbiausių muziejaus renginių. Pas mus prieš kelerius metus buvo surengtas ir tarptautinis klojimo teatrų festivalis „Didžioji krivūlė“, į kurią buvo suvažiavę teatrai iš visos Lietuvos bei iš Seinų, Lenkijoje“, – kalbėjo muziejui vadovauti laikinai paskirta velionio žmona Violeta Čėsnienė. Ji sakė, jog klojimo teatrų šventės dvasios skleidėjas ir saugotojas yra profesorius Petras Bielskis, jau daugel metų kuriantis ir šios sodybos šeimininko – paties vyskupo Motiejaus Valančiaus – personažą. Šiemet vyskupui rašytojui M. Valančiui būtų sukakę 215 metų. Todėl ta proga Kretingos rajono vyskupo M. Valančiaus draugija pasirūpino nukaldinti sidabro medalius ir įteikti juos ilgamečiams vyskupo idėjų puoselėtojams mecenatams. Šiuos medalius V. Čėsnienė ir įteikė P. Bielskiui bei kretingiškiui verslininkui Pranui Varkojui, kuris muziejaus veiklą palaiko ne tik lėšomis, bet ir menine veikla.
Motiejus Valančius – tautos ikona „Motiejus Valančius yra mūsų tautos ikona, jo gyvenimas ir darbai – pavyzdys, koks turėtų būti žmogus. Jis buvo dvasiškis, bet visa savo veikla ir gyvenimu – Lietuvos kultūros žmogus, – išimk Motiejų Valančių iš Lietuvos kultūros konteksto, ir ji neteks dalies savasties“, – „Pajūrio naujienoms“ apie tai, kaip vertina Motiejaus Valančiaus svarbą kraštui, kalbėjo P. Bielskis. Klojimo teatras, anot jo, yra M. Valančiaus skatinta kultūrinės bendrystės tradicija, šiandieną tapusi gyvenimo būdu bei viena iš tautos kultūros buvimo formų. „Žmonės susiėję visuomet kažką veikia – tuokiantis, krikštijant ar laidojant neapsieinama be ritualų, be tam tikros vaidybos. Darželyje mokyti vaikus taip pat pradedama nuo žaidimų. Darbe ir kasdienybėje bendrų vaidybos elementų – taip pat labai daug. Todėl klojimuose gimęs mėgėjiškas teatras ir tebegyvuoja visoje Lietuvoje, netgi – Punsko krašte“, – apie šio teatro tęstinumą kalbėjo P. Bielskis. Senovinėje sodybos jaujoje, kur vyko šventė, nuo rudens žvarbos susirinkusius savo naujai pastatytos komedijos „Vaiduokliai“ humoru šildė Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus mėgėjų teatras, vadovaujamas Martinos Žąsytienės, o dainomis linksmino Skuodo rajono Ylakių skyriaus folkloro ansamblis „Alda“, vadovaujamas Eglės Ereminės ir Virginijos Žitkuvienės.
Išleido turtingą leidinį Šventės metu taip pat buvo pristatytas kapitalus „Versmės“ leidyklos veikalas – 1,5 tūkst. puslapių apimties monografija „Kartena“: apie etninę kultūrą kalbėjo šios monografijos dalies sudarytojas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas istorikas Virginijus Jocys, o apie Kartenos valsčiaus kaimus – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. „Kartenos monografiją, kaip ir kitas, buvo pradėta sudaryti nuo 1994 m. Tai yra 25-oji Lietuvos valsčių serijos knyga, skirta Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bei Kartenos 750 metų jubiliejui. Kartenos valsčius buvo ypatingas tuo, kad į jį įėjo daug kaimų, kurie dabar patenka net į 4 seniūnijas: be Kartenos, dar – Kūlupėnų, Žalgirio ir Šateikių, Plungės rajone“, – tvirtino V. Jocys. Joje pateikti 133 straipsniai, kuriuos parengė 84 autoriai – žinomi šalies mokslininkai, istorikai, etnologai, kalbininkai bei įvairių profesijų karteniškiai. Autoriai aprašo atskirų kaimų istoriją – piliakalnius ir jų tyrinėjimus, savanorių ir partizanų žygius, tremtį, o taip pat – kalendorines šventes, tradicijas, papročius, tyrinėja mokyklų, bibliotekų istorijas, pristato iškilias asmenybes. Anot V. Jocio, „Versmės“ leidykla 2002 m. į istorinį Kartenos valsčių buvo surengusi didžiulę mokslinę ekspediciją, tad daug medžiagos buvo surinkta jos metu.
|
|
