Antano Mončio sūnus jaučia lietuviškas šaknis

Antano Mončio namuose-muziejuje, Palangoje, viešėjęs garsaus kraštiečio skulptoriaus sūnus 41-erių Andreas Moncys iš Vokietijos atvežė idėjų rengti bendras jo tėvo parodas ir praplėsti muziejaus erdvę, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui lauke pastatant tėvo skulptūros kopiją.

Andreas Moncys sakė Lietuvoje jaučiąs tą savo būties dalį, kurios jam trūksta gyvenant Paryžiuje, Bavarijoje ar Italijoje.

Rūpinasi tėvo palikimu

Svečias, architektas pagal specialybę, neslėpė, jog jam patinka muziejaus techninis sprendimas, patalpose įkurdinta ekspozicija, tačiau mano, kad savitą kūrybos braižą turėjęs skulptorius Antanas Mončys yra per daug uždarytas erdvėje. Todėl šio muziejaus vadovei ir giminaitei Loretai Turauskaitei – ji yra jo pusseserė, pasiūlė muziejaus teritorijoje pastatyti savo tėvo skulptūros kopiją.

„Tą skulptūrą A. Mončys buvo sukūręs 1968 m. Vokietijoje, kai Vokietijos lietuviai minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 50-ąsias metines. Ir ši, iš gipso pagaminta, skulptūra yra Andreas bei 37-erių jo sesers Sabinos nuosavybė. Tačiau lauko sąlygomis ji netinkama eksponuoti, todėl Andreas ir pasiūlė padaryti šios skulptūros kopiją“, – kalbėjo L. Turauskaitė.

Ji pasidžiaugė, jog Andreas ir Sabina neseniai muziejui padovanojo visą savo tėvo archyvą – iš viso 4 tūkst. vienetų įvairių dokumentų, nuotraukų, brėžinių, eskizų. Svečias taip pat padovanojo lėšų, kurias atidavė tėvo draugas kolekcininkas iš Belgijos už įsigytą, bet neišmokėtą skulptūrą „Vyras ir moteris“, – už šias lėšas muziejus įsigijo brangią metalinę spintą saugoti archyvą.

Mūsų šalis priminė Šveicariją

Viešėdamas Lietuvoje A. Moncys taip pat aplankė savo tėvo gimtinę – Mončių kaimą bei senąsias Grūšlaukės kapines, kur ilsisi Antano Mončio palaikai.

„Pajūrio naujienoms“ jis sakė, jog lietuviškos kapinės jam palikusios itin didelį įspūdį, o pati Lietuva jam kažkuo primenanti Šveicariją. Važiuodamas jis pastebėjęs vienintelę blogybę – pamiškėse besimėtančių šiukšlių krūvas, ir stebėjosi, kaip lietuviai taip nebrangina miško ir netausoja savos žemės turtų. Tačiau pasidžiaugė, kad žmonių santykiai Lietuvoje – gerokai šiltesni, negu kitose jo gyventose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Andreas mama teatro kritikė Margrit von Haller buvo antroji A. Mončio žmona, su ja ir susilaukė Andreas bei Sabinos, kuri dirba scenografe. Iš pirmosios santuokos gimęs sūnus Žanas Kristofas taip pat palaiko santykius su giminaičiais Lietuvoje.

Andreas buvo penkiolikos, kai su šeima iš Paryžiaus išvyko gyventi į Vokietiją, čia baigė mokyklą, studijavo architektūrą Paryžiuje, vėliau 2 metus stažavosi Italijoje, kur tyrinėjo architektūrines marmuro galimybes.

Tai – jau antrasis Andreas vizitas Lietuvoje, pirmąkart jis čia lankėsi prieš 20 metų, ir visur pastebi per tą laiką įvykusią didžiulę techninę pažangą.

Andreas neslėpė, jog ketvirtį savo kraujo jis laiko lietuvišku: „Kai būnu Bavarijoj, man tarsi kažko trūksta. Paryžiuje ir Italijoje – taip pat. O čia Lietuvoje ir yra tai, kas užpildo tą trūkumą“.

• Rašyti komentarą (0)