Mažėije kretingėške anou ė gatvie jau atpažist – ne vėina karta enont pro šali yr šaukė: „Veiziekėt, veiziekėt, žemaitė onta en!..“
Isteigt muokyklelė ėr bova pačiuos Nijuolės mintis. Ana saka laba stebiejusis, kodiel Kretinguo vaka tep maža tekalb žemaitėška.
„Būdava nuenu pas pažistamus a kuokius sava gėmėnės, matau, ka suaugė žmuonis šeimuo tarp savės rokounas žemaitėška, vo ka rek so vakas – už karta pakeit tarmė ė praded literatūrėška. Anėj galvuo, ka je literatūrėška numūs rokousės, ta vaka geriau muokykluo muokysės skaitytė ėr rašytė. Tas yr neteisybė, bet nepamėslėj dar ėr api kėtkū – ka iš sava atžalū atem dėdžiausi torta – prigimtėnė kalba. Pats vaks tū dalyka sopras praejus kuokims 20 metu, o gal i daugiau“, – isitėkėnosi Nijuolė.
Dar ana laba keista ėr nerame pasėdarė, ka sužėnuojė, kap kėtė vaka muokykluos tyčiuojas ėš i anu klasės atejusiu naujuoku, katrėj so sava tievas i Kretinga gyventė atsėkraustė ėš Plungės a Skuoda rajuonu ėr per pertraukas tarp pamuoku šnekas žemaitėška.
Vo žemaitiu kalba, pagal Nijuolė, yr pati iduomiausė, pati meluodingiausė Lietuvuo. Daug senuoviniu žuodiu šėndėin mes ni nebžėnuom. Sakykem, kas yr jekšis (kėrvis), kas yr videlčius (šakutė), kas – jiekelis (šepetys, skėrts linams šukouti)... Svarbiausis „Žemaitoku muziejėnoku“ tėkslos – primintė seniau vartuotus žuodius ėr tus, katrus dabar vartuo tėkrė žemaite.
Dar vėins svarbos dalyks – Nijuole laba patink bendrautė so vakas – mata, 10 metu ana yr dėrbusi pedaguogini darba muokykluo. Todiel tou veikla, katrou ana atlėikt būdama muziejininkė, papėlda karta per mienesi smagos pasėbovėms so vakas. Tū pasėbovėma ana vadėn sielas atgaiva.
Pačiuo pradžiuo daug metu N. Vasiliauskienė edukacėnės pamuokelės vedė Kretinguos miesta Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės pradėnokams, vo jau daba kuoki dešimtmeti pas anou atskob 25 vaka ėš Kormaitiu pradėnės muokyklas. Anū muokytuojės Ina Česnavičienė, Dalia Petrikienė, Janina Kripienė, ka galietu, saka, vėsos sava muokyklas pradėnokus sosėvestu, je tik i klasė anėj tėlptu. Ė kuo tik tėj „žemaitoka“ čia nesimuokėn! Nijuolė prisėminė, kuokiuom platiuom akim ne vėins veiziejė, kumet laukūs užauginta ėr sudžiuovinta lėna stėibė pats atrada siūla!
„Dar iš tū laikū, kumet veikė Kūlupienu linū fabriks, turiejuom parsėvežė tū augalū. Daviau tėkrus senuovinius ironkius, katrū muziejou yr šimta, ėr leidau patims išgautė lėna pluošta. Vaka pradiejė nu pat pradžiū – patis išsiaižė sieklelės, išsėtropėna tū stėibieli. Paskiau išgauta pluošta nešies i sava muokykla, panauduojė per darbu pamuokas darydami Ožgavieniu kaukės a kū kėtkū“, – pasakuojė etnuografė.
| |
Kormaitiu žemaitoka po Užgavieniu karnavala kaštavuo senuovini valgi – šiopini.
|
Ana miniejė, ka kėts vakams patėkės rėnginys bova priš Kaliedas – kumet prisimintas vėsas apšvėitėma priemuonės nu senūjū žibinčiu, nu balanu lig dabartėniu lėmpu.
„Žemaitoka muziejėnoka“ muokyklelė daug diemesi skėr tradicėniems kalėnduoriniems švėntiems soprastė.
„Vaka sožėna, ka tuos šventės yr ne šep sau linksmintėis, bet tor dėdėle gėlė prasmė – pažadint žemelė, paprašyt gamtuos jiegū, ka sugrižtu saulė, ka lestu ožsėaugintė maista ėr išgyventė“, – sakė Nijuolė.
Daba anuos kabinets ėš cėntrėniu muziejaus rūmu yr persikielės i kėtas, šalė esontės, patalpas, ta etnuografė apgailestava, ka nebtor tuos truobelės, katruo per užsiiemėma ožgesindava elektra, leisdava pajaustė tū jausma, kuoks būn laukont saulės švėisuos.
Bet nier tuo bluoga, ka neišetu i gera – naujuos patalpuos esontiuo edukacinie salelie vaka gal ė gieleliu išmuoktė pasisuodintė, ė kuoki meduolioka, švente atenont, sau išsikeptė.
Pradėnoka yr pamiegė ekskursėjės. Muokykla pati doud autuobusioka – veiziek, anėj jau ėr lek i kuokės Rumšėškės, ar i Žemaitėjės suostėnė Telšius. Arba ka i če pat, po Dvara parka, po Kretinga gera yr pasėvakštiuot, miesta istuorėjė sožėnuot.
N. Vasiliauskienė dėdėle gailas, ka neblėka lieliū teatra, katras „Žemaitoku muziejinoku“ muokyklelie gyvava 3 metus. Kuokėi linksmi būdava vakū vaidėnami spektaklioka „Uoži balsos“ arba api Palonguos Jozė... Lielės bova pasiovusi kretingėškė dailės muokytuojė Valduonijė Karaliūnienė.
Tuo tetra neblėka, nes, kap Nijuolė sakė, rek pruojektos rašytė, ne visos imanuoma laimietė, o visims rek finansavėma, katrū ne visumet pavykst gautė.
Bet Kretinguos muziejus vykda veikla ėr pagal abuonemėnta. Vėina iš naujū veiklū būs „Laika mašina 100-mečiu atgal“. Nijuolė muoksleivios pakvėis pajaust senuoliu išmuoningoma: iš skrynės vaka trauks vėsuokius rakandus, vo imenont mislės, pasakuojont pasakas ar kap kėtep atspies, kuoki yr tū rakandu paskėrtis. Vaka galies pavakštiuot ėr so mediniem klumpiem, pašyt vėlnas, pliešyt plunksnas, linksmintėis žaidont žaidėmus.
Apie kėtus abuonemėnta rėnginius „Pajūri naujienuoms“ papasakuojė pati muziejaus Informacėjės ėr edukacėjės skyriaus vediejė Jurgita Paulauskienė.
Ana sakė, ka edukaciniu metu atidaryms numatyts spali 13 d. Pirmiausia muziejus pri apskrėta stala sokvėis vėsū muokyklū direktuoriu pavaduotuojus ugdymou, tep pat ėr muokytuojus, darželiu atstuovus apsikeist nuomuoniem, kas iš abonėmėntiniu rėnginiū anims tink, vo kuo rektu atsisakytė, ku patuobulintė, gal pri bėndrū muokyma pruogramu pritrauktė.
Abuonėmėnta lonkytuoje daugiause yr pradėnoka, vo nuoris ka ateto ėr kuo daugiau vyresniū muokėniū.
Šimeta abuonėmėntėnė pruograma sodara 27 temas, tarp katrū yr naujū. Kap sakė Jurgita, temas soskirstytas į archeuoluogėjės, istuorėjės, etnokultūras ėr gamtuos.
Vėina iš 1–12 klasės muokiniams skėrtū naujū temū būs api miesta herbus. Muokine būs supažindinti so senasias herbas, sožėnuos, kap anėj sudaruomi, kuokiu tėkslu, paskiau patis galies nupaišyt sava giminies ar muokyklas herbus, sudiet Kretinguos miesta istuoriniu pastatū dieliuonė.
Vyresni muokine tep pat aiškinsės, kou Kretinga yr svarbos Salaspili mūšis. Kretinguos dvara istuorėjės ėr kultūras ekspuozicijuo, pri interaktyvaus multimedijės paveiksla „Salaspili mūšis 1605“ būs pasakuojama api tuo mūši reikšmė Lietuvuos istuorije ėr Kretinga, api Kretinguos miesta ikūrusi Juona Karuoli Chodkevičiu, anuo nuopelnus, supažindinama so kariuomenės struktūra, kareiviū apronga, ginkluotė.
Nuorintieji sožėnuotė api gyvenima dvare gal gilintėis i anuo istuorėjė, apžiūriet dvarininkū portretus, baldus, dokumentus, dalyvautė viktuorinuo, atlėkt praktėnės užduotis.
Onkstesnes metas darželėnokams, tep pat 1–5 klasiū moksleiviams bova paruošta tema api dvara paukščius, o dabar dar pridieta ėr api dvara medius. Vaka muokysės pagal lapus atpažint anū rūšis, pagal rievės – metus, iš sorinktū kleva lapū lonkstys „ruožytės“.
Užsiiemėma, katrus muokytuojės priš dvė dėinas gal ožsisakyt, vyks vėina karta per mienesi – ir tep lig pat gegožės pabaiguos. Anus, kap vėsumet, ves muziejaus darbuotuojės. Vėinam vakou kaina – 4,50 eura.
---
Atmėnėma šėrdie sauguom
Nuors žemaitis – lietapiedis,
Nemėigt luovuo atsisiedės.
Jegu ruopštas kas ont spronda,
Šloun so dešėnė i žonda.
Prisėminkem Dorbės mūši,
Kor žemaite priešus mošė.
Nuors kryžiuote ėr ginkloutė,
Pri Lėipuojės nukautoutė.
Baltu gėntės ka apnėka,
I dumblynus žėrga krėta.
Kėik tėn riteriu pražova –
Koršiu pelkies kaula pova...
Nieks žemaiti neapgava –
Net magistrus gala gava!
Nugarmiejė i bedognė –
Tėn, kor velne kūrėn ogni.
Maršals ėrgi varnuom krėta,
Ont žemaiti ka ontlėpa.
Saulės švėisuos nebsolaukė –
Tėrštė krauje šarvūs plaukė.
Mėška ūžė ėr bėldiejė...
Pelkės kraujes tėn žydiejė!
Nesėtvierė net gyvatės –
Šliaužė, akės kor bematė!
Tikta vyra mūsa tvėrtė –
Ne iš kelma anėi spėrtė!
Ož tievynė galva goldė –
Gimta krašta neprapoldė.
Vėsė šluovėn Žemaitėjė:
Net pri Dorbės žyd lelėjės!
Tava žemie mes ožauguom –
Atmėnėma šerdie sauguom.
Juozas MAKSVYTIS
Saulės sūnou
kelkis Saulės sūnau
kuopom lėnkis aukštuom
skelki dongū posiau
jūrā gluostyk banguom
stuokis Saulės sūnau
žaliuo pėivuo basuom
nosėprauskė akis
ritmetėniėm rasuom
eiki Saulės sūnau
rytā lauko tako
žėnė žmuogou neškė
laiks anam link nomū
žėnki Saulės sūnau
debesim link dongaus
veskės žmuogū karto
tėn ons savė soras
melskis Saulės sūnau
rītā paukštī gėismė
jūras viėjė balso
ož monė ė savė
eiki Saulės sūnau
tomsā gintė tuolīn
douki žmuogou viltėis
Dėivā veski artīn
Nerijus STASIULIS
