Netikėtas radinys – „velnio pirštai“

Kretingiškio surasti „velnio pirštai“ arba dvokiantysis aštuonkojis grybas – Arčerio tinklagrybis – dvokdamas priviliojo daugybę musių ir skruzdėlių, kurios išnešios grybo sporas. Bet ar grybas mūsų kraštuose peržiemoja – nežino nė mikologai.

Kretingiškis Arvydas Pocius Bajoruose palei Akmenos upę ties Vandens gatve surado ir nufotografavo, kaip pats sakė, nei tai grybą, nei tai kokį augalą.

„Jų buvo du, vienas nuo kito visai netoli. Gausiai aplipę skruzdėlėmis, muselėmis. Kadangi nežinojau, kas tai – į rankas neėmiau, pagalvojau, o gal čia kas nors nuodingo“, – kalbėjo vyras, neslėpęs, jog radinys suintrigavo, nes jo suradimo vieta – niekuo neišsiskirianti: ilgą laiką nešienauta pieva, aplink auga pušys ir maumedžiai.

Radinys, Bajoruose surastas rugsėjo 24 d., suintrigavo ir Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovę Jurgą Motiejūnaitę. Ji paaiškino, jog kretingiškio radinys – tai Arčerio tinklagrybis (lotyniškas pavadinimas Clathrus archeri).

„Tai tik antra šios rūšies radimvietė Lietuvoje, pirmoji – taip pat Kretingos rajone surasta prieš penkerius metus“, – prisiminė mokslininkė.

Šis grybas yra kilęs iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, į Europą pateko su importuojama avių vilna, pirmą kartą Europoje rastas XX a. pradžioje Prancūzijoje. Nuo to laiko išplito po visą Vakarų Europą ir dalį Centrinės Europos. Šiaurinėje žemyno dalyje iki šiol pasitaikydavo labai retai, o Lietuva yra labiausiai į šiaurės rytus nutolusi jo paplitimo riba, mat šis grybas mėgsta švelnesnį klimatą.

„Pas mus tikriausiai ir neperžiemoja, – suabejojo J. Motiejūnaitė. – Į Lietuvą jis, matyt, pateko su kažkokia atvežtine sodinamąja medžiaga arba medienos mulču“.

Arčerio tinklagrybis yra mūsų vietinio, gana dažno grybo paprastosios poniabudės giminaitis. Kaip ir poniabudės, iš pradžių jo vaisiakūnis būna kiaušinio formos, vėliau kiaušinis praplyšta ir iš jo išsiveržia 4–6 iki 10–15 cm ilgio ryškiai raudoni „čiuptuvai“. Ant jų formuojasi grybo sporų masė, kuri nemaloniai smirda – atsiduoda dvėseliena, užtat labai patraukli vabzdžiams, ypač musėms, kurios tą dvokiančią, salstelėjusią masę nulaižo ir taip išnešioja grybo sporas. „Dėl ypatingos grybo išvaizdos ir smarvės kitose kalbose Arčerio tinklagrybis vadinamas „velnio pirštais“ arba dvokiančiuoju aštuonkoju grybu“, – kad radinio autorius nelietė grybo ir gerai padarė, teigė mikologė. Pirmąją Arčerio tinklagrybio radimvietę Kartenos miškuose 2011 m. vasarą surado karteniškė Elena Šlušnytė, kuri ryžosi sudžiovinti neįprastą grybą ir kaip herbariumo egzempliorių perdavė Lietuvos mikologų draugijai. Taip karteniškės radinys tapo mokslinio radimo liudijimu.

• Rašyti komentarą (1)