Prikels Tiškevičių koplyčią

Kretingos senosiose miesto kapinėse grafų Tiškevičių rūpesčiu pastatyta jų šeimos koplyčia- mauzoliejus, kurio prieš kelerius metus kratėsi įvairios institucijos, pagaliau bus pradėta restauruoti, – tuo pasirūpino Kretingos muziejus.

Pagaliau restauratorių rankos sulaukė ir Tiškevičių koplyčia. Šį neogotikinį Tiškevičių šeimos mauzoliejų 1893 m. projektavo švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas, jis taip pat – ir Palangos bei Salantų bažnyčių autorius.

Į kriptą sugrąžins palaikus

Galimybė sutvarkyti vieną ryškiausių kultūros paveldo objektų mūsų mieste – Tiškevičių koplyčią, pro kurią kasdien praeina ir pravažiuoja kretingiškiai bei svečiai, atsirado Kretingos muziejui gavus Europos Sąjungos paramos lėšų – 194,5 tūkst. eurų. Rajono taryba taip pat pritarė, kad 15 proc., arba 34,3 tūkst. eurų, prie restauravimo darbų prisidėtų Kretingos rajono savivaldybė.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė neslėpė, jog šių pinigų – 228,8 tūkst. eurų – neužteks, kad būtų visiškai sutvarkytas šis unikalus miesto istorinio paveldo statinys, – jam prikelti iš viso reikėtų 0,5 mln. eurų. Todėl koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbus teks skirstyti į 2 etapus.

„Pirmajame darbų etape per dvejus metus atliksime Kultūros paveldo departamento numatytus darbus: pirmiausiai bus sutvarkyta kripta – įrengti inžineriniai tinklai, elektros instaliacija, šildymas po grindimis, – kad joje galėtume paruošti vietą sarkofagams. Tuo pačiu ketiname įrengti sarkofaguose atrastų įkapių, tarp kurių – grafo Juozapo kardas, grafienės Sofijos žiedai, metaliniai vainikai su porceliano gėlėmis, – ekspoziciją“, – kalbėjo V. Kanapkienė. Koplyčios viršutinėje dalyje, ant kalvos, ketinama įrengti apsauginę priešgaisrinę sistemą, šildymą, elektros instaliaciją, atkurti sienų tapybą. Koplyčios viršuje ketinama sukurti sakralią erdvę, kur vyktų kameriniai renginiai, o aplinka būtų pritaikyta metalinių kryžių ekspozicijai.

Skirs lėšų atkurti sarkofagus

„Antrajame darbų etape koplyčios viršuje dar reikės atkurti medinį altorių, restauruoti senovines stales ir sutvarkyti aplinką – iš abiejų pusių įrengti laiptus ir įvažiavimą neįgaliesiems“, – būsimus darbus išvardijo V. Kanapkienė.

Prieš dvejus metus aplink koplyčią buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai, sutvarkyta koplyčios pamatų hidroizoliacija ir įrengta nuogrinda. Vykdant darbus buvo aptikti 4 užmūryti sarkofagai – su abiejų Kretingos miesto valdytojų grafų Tiškevičių bei jų aplinkos žmonių palaikais, kurie buvo sudėti į medinius naujai padirbtus karstus. Praėjusį savaitgalį su Kultūros paveldo departamento vadove Diana Varnaite bei specialistais susitikusi V. Kanapkienė parvežė gerą žinią, jog ekspertų komisija patvirtino būtinybę restauruoti sarkofagus ir kitąmet tam Vyriausybė ketina skirti lėšų. Iš viso reikėtų 100 tūkst. eurų, – sarkofagai taip pat bus restauruojami etapais. Atkūrus Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų, Kretingos dvaro aplinka, o tuo pačiu ir miestas pasipildys dar vienu unikaliu istoriniu objektu.

Nesėkmingi bandymai gelbėti

Restauratoriai tvarkyti grafų Tiškevičių koplyčią pirmąkart bandė gerokai prieš dešimtmetį, – darbams tada buvo išleista per 72 tūkst. eurų. Tačiau jau 2009-aisiais, besibaigiant penkerių metų garantiniam restauravimo darbų terminui, buvo susizgribta, kad koplyčios mūras jau gerokai supuvęs iš vidaus – dėl pastate tvyrančios drėgmės nuo sienų gabalais krito tinkas, drėgmė veržėsi pro pamatus.

Paaiškėjo, kad brokas atsiradęs dėl to, jog tvarkyti vidų buvo imtasi pirmiausiai neatlikus koplyčios rūsio ventiliacijos bei hidroizoliacijos darbų. Pabandžius aiškintis, kas dėl to kaltas – projektuotojai, nekokybiškai darbus atlikę restauratoriai ar koplyčios neprižiūrėję šeimininkai, – prasidėjo stumdymas: niekas nebenorėjo būti jos šeimininku.

Koplyčios restauravimo iniciatyvos ėmėsi Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. „Seniai siekėme, kad koplyčią atiduotų muziejui, tačiau Savivaldybė su tuo nesutiko, nes anksčiau buvo pareikštas noras koplyčią perduoti broliams pranciškonams, nes ji pastatyta parapijos kapinėse“, – tvirtino ji.

Visgi buvo nuspręsta, kad koplyčia, kaip kultūros paveldo objektas, priklauso valstybei ir ja pasirūpinti privalo Savivaldybė.

---

Dviejuose sarkofaguose buvo aptikti Sofijos ir Juozapo Tiškevičių palaikai, trečiajame – jų anūkės Marijos, o ketvirtajame – neatpažintos moters palaikai.

• Rašyti komentarą (10)