Restauravo trečią šimtmetį skaičiuojantį baldą

Į Kretingos muziejaus Vandens malūno ekspoziciją iš restauravimo dirbtuvių sugrįžo 1806 m. nežinomo vietinio meistro sukurtas virtuvinis bufetas, liaudiškai šėpu vadintas.

Anot Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Jurgitos Paulauskienės, šis bufetas į Kretingos muziejų buvo atgabentas prieš kelis dešimtmečius, muziejui dar vadovaujant Juozui Mickevičiui.

Atkurti senovinį virtuvinį bufetą buvo patikėta restauratoriui Ramūnui Balsevičiui.

„Ant apvado matėsi jo pagaminimo data, bufetas stovėjo visai sukriošęs. Tik iš projektinių lėšų šiemet galėjome jį atkurti, – ir tai bus pirmasis į Vandens malūno ekspoziciją sugrįžęs restauruotas žemaitiškos buities baldas“, – kalbėjo J. Paulauskienė.

Indaujos restauravimo darbai kainavo 4 tūkst. eurų. Atkurti šį apnykusį žemaitišką virtuvės baldą muziejininkai patikėjo buvusiam ilgamečiui Telšių „Alkos“ muziejaus restauratoriui Ramūnui Balsevičiui.

Jo žodžiais, šį bufetą prieš du šimtus metų sukūrė nagingas medžio meistras, kurio virtuvė akivaizdžiai išsiskyrė iš daugumos to meto Žemaitijos kaimo trobų, o galbūt stovėjo nedidelio dvarelio ūkyje.

Taip indauja atrodė ligi restauracijos.

Restauratorius tvirtino, jog, prieš imdamasis darbo, vežė indaują į Prano Gudyno restauravimo centrą, kad būtų patikslintas baldo amžius, jis taip pat norėjęs įsitikinti, kad priima teisingą sprendimą dėl numatytų darbų. Jis sakė atkūręs sunykusias bufeto detales, sutvirtinęs rėmą, vietoj sutrūnijusių pakojų nusprendęs baldą pastatyti ant tvirto pagrindo, kad šis stabiliai stovėtų ekspozicijoje.

„Visuomet, kai imuosi „gydyti“ seną daiktą, nežinau, kas laukia. Ir šįkart išlindo netikėtumas – pasirodo, šėpas buvo sulipdytas be klijų, tik medinėmis vinutėmis. Klijai tuo metu būdavo verdami iš veršelio odos ir buvo labai brangūs. Kai kur aš panaudojau klijus, kad baldui suteikčiau ekspozicijai reikalingą vaizdą“, - sakė R. Balsevičius. Anot jo, senovės meistras bufetą dažė aliejumi, maišytu su natūraliais pigmentais, išgautais iš žolės, trintos žievės, medžio anglies ar spalvoto akmens. Juodai spalvai išgauti naudodavo netgi suodžius.

J. Paulauskienės teigimu, Vandens malūne yra dar senesnis – 1804 m. pagamintas – bufetas, kurio atkūrimo darbai taip pat patikėti R. Balsevičiui, tačiau šiam baldui šįsyk pritrūko lėšų. „Esame numatę atkurti ir daugiau žemaitiškos buities daiktų, nes Vandens malūne norėtume atidaryti atskirą žemaitiškos trobos ekspoziciją“, – tvirtino ji.

• Rašyti komentarą (0)