|
|
|
Darbėnai atsisveikina su senąja liepų alėja
Darbėnų gyventojai pamažu jaukinasi mintį, kad dar Darbėnų dvaro laikus menantys, šalia mokyklos stadiono stūksantys 45 liepų alėjos medžiai spalio pradžioje baigs savo egzistenciją – juos pakeis jauni sąžalynai, į darbėniškių gyvenimą sugrąžinsiantys ir pačios alėjos idėją bei dvasią. „Atėjo metas atsinaujinti ir pasirūpinti visų mūsų saugumu, – įsitikinusi Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, dar prieš penkerius metus ėmusi kalbėti apie būtinybę renovuoti alėją. – Taip ne tik atstatysime paveldą, bet ir savomis rankomis kursime istoriją.“ Gailisi visi Pasak S. Litvinienės, jau anuomet darbėniškiai buvo gavę leidimus liepas iškirsti, tačiau neatsiradus įmonei, kuri tai padarytų, istorija kartojosi bent keletą kartų. Galiausiai veiksmų ėmėsi naujasis Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, suradęs bendrovę, kuri darbus atliktų neatlygintinai, už tai pasiimdami medieną. „Liepų alėja buvo labai graži ir mums visiems jos gaila, – kalbėjo seniūnas. – Mes puikiai suprantame, kad ėmus ją kirsti, nostalgija apims daugelį žmonių – pamenu, ir aš vaikystėje per ją pralėkdavau dviračiu. Tačiau šiuo atveju pagrindinis aspektas yra saugumas.“ Seniūnui pritarė Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, menantis liepų kirtimus daugiau negu prieš tris dešimtmečius – jau tada jas imta retinti dėl saugumo. „Tuomet čia dar tebestovėjo fantastiška trikamienė liepa, prie kurios visi nuotraukas darydavosi, bet baigėsi ir jos laikas“, – apgailestavo R. Benetis, kurio įsitikinimu, alėjos tvarkymui Darbėnai pribrendo pačiu laiku, į miestelį atkeliaujant investicijoms. – Už jas bus tvarkomas ir stadionas, ir takas į parką, kurio dalimi taps atnaujinta alėja.“
Gavo pritarimą Pasak darbėniškių, sprendimas vis dėlto iškirsti prisiminimais apipintas senąsias liepas neatėjo lengvai – tartasi ir su aplinkosaugininku Ričardu Kašėta, ir su Savivaldybės ekologe Jūrate Jokubavičiene bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Laisvūnu Kavaliausku. Visi specialistai pritarė, kad liepas būtina iškirsti – su sąlyga, kad jų vietoje augs naujos. Kad iš tolo vis dar tvirti, išstypę medžiai laikosi vienas į kitą, yra drevėti, tuščiaviduriai, apnikti puvinio ir gali kelti grėsmę aplink nuolat zujančiam jaunimui, patvirtino ir Darbėnų girininkas Vilius Perkamas. Tiek jis, tiek bendruomenės pirmininkas nepritaria ir vis pasigirstantiems siūlymams palikti vieną – kitą senąją alėjos liepą. Anot vyrų, tai prilygtų bėdos šaukimuisi, mat vieniši likę medžiai dažniausiai nesunkiai įveikiami audrų. „Net ir žvelgiant iš paveldosaugos pozicijų – ši alėja jau nebėra alėja, greičiau medžių siena, kurios pakraščiu vaikštome. Kad vėl taptų alėja, ją būtina atsodinti. Ir kuo ilgiau delsiame, tuo blogiau. Suskubę ja galėsime pasidžiaugti ir mes patys, ne tik mūsų vaikai“, – kalbėjo S. Litvinienė. Prisidės prie istorijos rašymo „Suskaičiavome, kad jeigu Savivaldybė pati nupjautų ir liepas parduotų kaip malkas, išeitų apie 2 tūkst. 800 eurų, tačiau nupjovimo darbai kainuotų nuo 3,5 iki 5 tūkst. eurų, taigi tai būtų neekonomiška. Juolab kad Savivaldybė išleido raštą, leidžiantį gausiai žmonių lankomoje teritorijoje esančius ir grėsmę žmonių ar turto saugumui keliančius medžius šalinti tam pasitelkiant rangovą, kuris pašalintų medį už medieną“, – sprendimą darbams samdyti privačią įmonę paaiškino seniūnas. Pasak R. Benečio, ne tik liepų išpjovimas Darbėnams nieko nekainuos, bet ir alėjos atsodinimas: „Atsodinsime savo jėgomis – turime žmonių, vadinasi, turime darbo jėgos, turime ir girininkiją su medelynu, tad su sodinimo medžiaga problemų nebus.“ „Alėją galėtų atsodinti mūsų jaunieji šauliai ar net visa mokykla, – savo vizija dalijosi S. Litvinienė. – Tai būtų labai simboliškas žingsnis ir leistų kiekvienam mokiniui prisidėti prie istorijos kūrimo.“ „Puikus pavyzdys – ąžuolynas prie stadiono, kurį taip pat kažkada sodino mokyklos mokiniai, iki dabar tai prisimenantys“, – pritarė R. Benetis. Teikė malonų pavėsį Bendruomenės pirmininko R. Benečio teigimu, alėja, kurią ruošiamasi atnaujinti, – viena iš keturių, kadaise kryžiumi išsidėsčiusių dvaro komplekse. Gyva iš jų likusi tik viena, dvi – pusgyvės, o ketvirtosios jau nebėra. Visai netoli dvaro teritorijos augusi darbėniškė Danutė Ciechanavičienė prisimena, kad liepų alėjoje anuomet virė gyvenimas: „Gimiau 1949 m., o mano tėvas Jurgis Morkeliūnas, buvęs pieninės vedėjas, čia atsikėlė 1947 m., jau tuomet šios liepos buvo didžiulės. Vaikystėje važinėdavome tarp jų dviračiais, o kai palydavo, bėgdavome balose taškytis.“ D. Ciechanavičienės brolis, darbėniškis Algimantas Morkeliūnas įsitikinęs, kad liepos šiose alėjose galėjo būti pasodintos apie XIX a. pab. ar XX a. pr. „Iš vyresnių žmonių pasakojimų žinau, kad tomis alėjomis ėjo takai, dabar jie jau nebenaudojami. O man šios liepos pirmiausia siejasi su vasara ir jos malonumais – karštomis dienomis jos suteikdavo malonų pavėsį“, – prisiminė A. Morkeliūnas. Vyras sakė sutinkantis, kad alėją reikia sutvarkyti, tik gal ne visas iš karto liepas nupjauti. „Siūlyčiau prisiminti ir tai, kad kelias į pieninę, dabartinė Laukžemės gatvė, irgi visa buvo apsodinta liepomis. Tiesa, karti patirtis rodo – atsodinti visi greiti, tik paskui mažai kas sodinukus beprižiūri. Svarbus aspektas – kokios liepos bus atsodintos. Juk miestuose dabar dažnai pasirenkamos hibridinės, tuščiavidurės liepos, kurių net bitės nelanko. Čia, kaimiškoje vietovėje, reikėtų atsodinti tikrąsias liepas“, – kalbėjo A. Morkeliūnas. „Gaila ar ne gaila tų liepų, bet jeigu kalba eina apie saugumą – pjauti reikia. Juk sugriūva ir istoriniai namai. Reikia leisti gyvenimui eiti į priekį, tik nevertėtų užmiršti, kas ten buvo ir kodėl“, – sakė jo sesuo. ---
Kretingos rajono kultūros skyriaus paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko komentaras:Dar prie senojo seniūno dalyvavau atliekant atranką pažeistoms, labai nunykusioms liepoms iškirsti. Bet ir tuomet, ir dabar buvau tos nuomonės, kad reikia išsaugoti šią alėją, kad turėtų būti atlikta atranka. Bandžiau įkvėpti šią savo nuomonę kitiems. Mano galva, nukirsti medį – lengviausia, tačiau paskui kelio atgal nebebus. Juk medžiai tai pat yra paveldas. O šie turėtų skaičiuoti ir apie pusantro šimto metų, siekti dvaro laikus, nors tiksliam įvertinimui reikėtų dendrologinių tyrimų. Naujas alėjas galima kurti ir kitur, toje pačioje Laukžemės g. Ir ką reiškia sukurti naują alėją – ar ir naują istoriją parašysime?
|
|
