Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Mirties kelią nušvietė viltimi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Minėjimai
  • 2016-09-27

Būrys iniciatyvių kretingiškių – tarybos nariai Vilius Adomaitis, Darius Petreikis, Jonas Drungilas, Vaidas Kuprelis – praėjusį penktadienį, minint Lietuvos žydų genocido dieną, surengė pilietinę akciją „Mirties keliu“ ir paragino visus geros valios žmones nueiti kelią nuo Rotušės aikštės ligi žydų kapinių tam, kad pagerbtų 1 tūkst. Kretingoje nukankintų žydų atminimą.

Pagal žydų paprotį ant kapų vietoj gėlių dedami akmenukai – mirusiųjų atminimo ženklai.

Šis renginys vėlų vakarą prieš rytojaus dieną Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje šurmuliuoti pasirengusią Kretingą, buvo neįprastai sakralus: Rotušės aikštės dauboje degė Dovydo žvaigždės forma sustatytos žvakės, o žmonės, beje, daugiausiai – jaunimas, skambant gitara ir violončele atliekamai Angelės Joknytės giesmei apie Jeruzalę, būriavosi į eiseną.

Kelių šimtų dalyvių eisenai pasiekus žydų kapines, prie vartų pasitiko Klaipėdos žydų bendruomenės narys Kretingoje gyvenantis Isakas Zizis Kutzi ir hebrajiškai perskaitė maldą, o po to be jokių postringavimų bei kalbų kretingiškiai buvo paraginti pagal seną žydų paprotį iš pintinės paimti po akmenuką ir padėti ant kapų.

Anot Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojo V. Kuprelio, Kretingos žydų kapinės – tai vienas didelis masinis kapas, į kurį per 1941-ųjų vasarą buvo suguldyta apie 800 žydų. „Mes vaikštome ant nužudytųjų kaulų. Jau antrąją karo dieną Kretingos žydai buvo suvaryti į miesto centrą, į daubą: vyrai atskirti, nuvežti į Kvecių mišką ir sušaudyti – masiniame kape ten guli apie 200 vyrų. O moterys, vaikai ir seneliai suvaryti į getą, buvusį dabartinėje Taikos gatvėje, už turgaus. Moteris veždavo darbams, o po to šaudydavo grupėmis ir versdavo į pačių kapinėse iškastas tranšėjas“, – trumpą istoriją priminė V. Kuprelis.

Gausi minia taip pat degė atsineštas žvakes ir nušvietė kapines viltinga šviesa, kad nuo šiol atminimas apie čia nužudytus žmones gyvens jų širdyse.

Mirties kelio eitynėse iš Rotušės aikštės į žydų kapines dominavo jauni veidai.

V. Adomaitis patikino, jog mokiniai į šią akciją ėjo savo noru, vedini vien supratingumo ir geros valios: „Prievartos čia negalėjo būti. Kalbėjomės su mokiniais šia tema grįžę iš Molėtų eitynių, pasidalijome savo užsidegimu surengti akciją ir savo mieste. Jie palaikė idėją ir nenuvylė“, – V. Adomaitis tikisi, jog eitynės Kretingoje taps tradicinėmis.

Akcijoje dalyvavę motina ir sūnus Tauba ir Igoris Metelicos iš Klaipėdos neslėpė jaudulio, kad Kretingoje taip jautriai pagerbtas nužudytų jų tautiečių atminimas. „Sužinojom, kad Kretingoje rengiamos eitynės, ir negalėjome neatvykti. Esu kilusi iš Panevėžio, ten buvo nužudytos 2 mano močiutės, 2 tetos, pusbroliai, pusseserės. Seneliai mirė ligi karo, mama spėjo evakuotis, o tėvas išėjo kariauti išvien su 16-ąja divizija, – grįžo sužeistas“, – moteris prašė „Pajūrio naujienas“ padėkoti visiems, kas surengė ir atėjo į atminimo akciją.

O žydų tautybės kretingiškė Katerina Labanauskienė pastebėjo, kad anksčiau apleistos kapinės – sutvarkytos: „Norėtųsi, kad taip būtų nuolatos, o ne vien prieš renginius“.

---

Tą pačią dieną Kretingos muziejuje istorikas Julius Kanarskas surengė popietę, kurios metu pristatė šiemet paties sudarytą ir Pedagogų švietimo centro rūpesčiu išleistą knygą „Kretingos krašto žydai“, o Pranciškonų gimnazijos mokiniai perskaitė literatūrinę kompoziciją „Anos Frank dienoraštis“. Prisiminimais apie tai, kaip tėvai per karą slėpė žydus, pasidalijo salantiškė Aldona Jankūnienė su vyru Adolfu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas