|
|
|
Izraelio ambasadorius: apie praeitį reikia kalbėti
Žydų genocido dienos išvakarėse Kretingos rajone lankėsi Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Viešnagę Kretingos rajone jis pradėjo nuo susitikimo su Pranciškonų gimnazijos moksleiviais Šv. Antano rūmuose.
Prašė tapti draugais Aukšto rango svečią čia atlydėjo Klaipėdos žydų bendruomenės narys Kretingoje gyvenantis Isakas Zizis Kutzi, o moksleiviams pristatė rajono meras Juozas Mažeika. Beveik dvejus metus Lietuvoje reziduojantis A. Maimonas rugsėjo 23-ąją, savo tautai ypač skaudžią datą, būdamas toli nuo Izraelio, minėjo jau antrąkart ir pabrėžė, kaip svarbu šios istorijos nepamiršti, apie ją nuolat kalbėti. Į Kretingoje kažkada gyvenusius žydus ambasadorius ragino žvelgti ne kaip į laikinus atvykėlius, o kaip į tuos, kurie dirbo Kretingos miesto ir visų jo žmonių gerovei. Svečias apgailestavo, kad anuometinės valdžios nurodymu, daug jo tautiečių be priežasties buvo pasiųsti į mirtį. Su jaunimu ambasadorius kalbėjo žaismingai, nuolat pokštaudamas. Moksleivius jis pakvietė kartu nusifotografuoti, tapti Izraelio ambasados „feisbuko“ draugais ir keistis informacija, domėtis įvairiais smagiais projektais. „O ar žinote, ką mes veikėme praėjusį sekmadienį?“ – netikėtai paklausė jis. Už atsakymą „Šventėte sekmadienį“ viena mergina dovanų gavo vasarišką kepuraitę su snapeliu ir užrašu „Izraelis“, nors atsakymas ir nebuvo visai tikslus. Būtent praėjusį sekmadienį ambasada vilniečius ir miesto svečius pakvietė dalyvauti dviračių žygyje po Vilniaus gatves, o paskui pavaišino tradiciniu žydų Naujųjų metų patiekalu – keptais obuoliais su medumi. Anot ambasadoriaus, Izraelyje Naujieji metai švenčiami skirtingą dieną kasmet rudenį pagal Mėnulio kalendorių. Linkėjo, kad košmaras nepasikartotų Pilietiškumo pamoką vedė istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis. Anot jo, šiemet sukanka 75 metai nuo tos dienos, kai buvo pradėta naikinti Lietuvos žydų bendruomenė – iš viso nužudyta 200 tūkst., arba per 90 proc., žydų. Kretingos miestas savivaldos teisę gavo 1609 m. Apie XVII a. II pusę čia apsigyveno pavieniai žydai, o 18 a. viduryje vakarinėje miesto dalyje, vadinamajame naujamiestyje, įsikūrė bendruomenė, kurioje užaugo žmogus, suartinęs žydų, lietuvių, lenkų ir prancūzų tautas. Tai – Berekas Joselevičius, kuriam paminklas pastatytas Kretingoje, prie Kultūros centro. V. Kuprelio teigimu, 1861 m. Kretingoje gyveno beveik 70 proc. žydų tautybės žmonių, vėliau dėl emigracijos jų gerokai sumažėjo, sudarė apie 30 proc. gyventojų. Bendruomenė telkėsi apie sinagogą, pradinę ir vidurinę mokyklas, apie dvejas kapines. Kretingos žydai itin svarbų vaidmenį suvaidino verslo srityje – buvo pramonės ir prekybos pionieriai, įsteigę pirmąsias įmones bei fabrikus. O žydų tautybės gydytojai tarpukariu gydė daugelį lietuvių. Kretingos, kaip ir Lietuvos, žydų bendruomenės gyvenimas baigėsi 1941-ųjų birželį–rugsėjį. Pasak V. Kuprelio, Kretinga po Gargždų ir Palangos buvo trečioji vietovė, kurioje prasidėjo žydų žudynės. „Visi jie buvo suvaryti į miesto centrą, po to atskirti vyrai nuo moterų, vaikų ir senelių, kitą dieną Kvecių miškelyje nužudyti. Moterys ir vaikai uždaryti į getą dabartinėje Taikos gatvėje, turėjo tvarkyti miestą po to, kai vokiečiai padegė Kretingos sinagogą“, – pasakojo mokytojas. Jo teigimu, su žydų bendruomene baigėsi ir senosios Kretingos istorija, nes visas miesto centras sudegė. Gete likusieji žydai buvo atrenkami ir naktimis vežami į miesto žydų kapines ir žudomi. „Viena vertus, apgailestaujame, kad dalis lietuvių, kretingiškių prisidėjo prie žydų tautybės bendrapiliečių žudymo, bet didžiuojamės, kad buvo ir labai drąsių žmonių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybėmis“, – sakė V. Kuprelis. Anot jo, svarbiausia, ką turime šiandien daryti, – atsiminti praeitį ir stengtis, kad tokia katastrofa niekur pasaulyje nepasikartotų. Pagerbė atminimą Pasibaigus pilietiškumo pamokai, kurioje dalyvavo ir gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis, kapelionas Tomas Žymantas, brolis Gediminas Numgaudis bei keletas pedagogų, svečias su palyda aplankė žydų masinio žudymo vietas – žvakes uždegė Kretingos miesto senosiose žydų kapinėse, taip pat Kvecių miškelyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti, aplankė kovotojo už tautų laisvę ir nepriklausomybę B. Joselevičiaus paminklą, Savivaldybėje pabendravo su rajono vadovais bei Premjero patarėju Antanu Vinkumi, pabuvojo Žiemos sode. Padėkojęs už šiltą priėmimą, grįžęs į Vilnių A. Maimonas rajono vadovams pažadėjo parašyti laišką ir jame išdėstyti savo pastebėjimus Kretingoje, pasiūlyti, kaip būtų galima bendradarbiauti glaudžiau.
|
|
