|
Atsisveikinimo su kolektyvu dieną – dėkingumo žodžiai
Kolegoms – mokytojas ir padėjėjas, žmogus, gebėjęs kitus įkvėpti prasmingiems darbams, gydytojas, dėl pacientų komforto bei gerovės įgyvendinęs idėją atskirti psichikos sveikatos paslaugas ir ne vienam padėjęs pradėti gyvenimą iš naujo, nors išgyvendavęs daugybę nerimo, mokėjęs jausti pasitenkinimą nuveiktais darbais, – toks, kolegų medikų teigimu, yra gydytojas psichiatras Nusipelnęs Lietuvos gydytojas Tomas Brasas, savo pašaukimui atidavęs per 40 savo gyvenimo metų.
Atsisveikinimo su Kretingos psichikos sveikatos centro kolektyvu dieną gydytojas sulaukė gausybės dėkingumo žodžių bei linkėjimų išlaikyti savo charakterį, pomėgius ir, atsiradus daugiau laisvo laiko, jį skirti sau. Rajono mero Juozo Mažeikos padėką perdavusi Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė akcentavo kolegos T. Braso profesinę patirtį, atsidavimą kilniai mediko profesijai, politinę iniciatyvą siekiant Lietuvos laisvės, veiklą rajono Savivaldybės taryboje, apgalvotą ir motyvuotą rajono sveikatos sistemos pertvarką ir kaip vieną svarbiausių daktaro iniciatyvų įvardino Kretingos psichikos sveikatos centro įkūrimą. Šiai idėjai įgyvendinti, pradedant remonto darbais ir baigiant profesionalios komandos telkimu, T. Brasas negailėjo nei laiko, nei jėgų. „Dėkojame jums už kantrybę, pagalbą, jautrumą, parodytą žmogui neviltyje, paguodą. Meilė žmogui, pagarba personalui – neįkainojama“, – kalbėjo V. Verbutienė. Profesionaliąsias savybes, humaniškumą, kolegiškumą bei kitas tik T. Brasui būdingas savybes vardino ir kiti, kuriems teko bendrauti bei dirbti su šiuo gydytoju: Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Kretingos pirminio sveikatos centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Arnas Juškys ir vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė, šeimos gydytojai Nikolajus Talancevas ir Alvydas Zamulskis. „Jūs – legenda“, – teigė ir Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė, viso kolektyvo vardu daktarui linkėdama paties geriausio.
Gydytojas T. Brasas, sujaudintas kolegų dėmesio, prisipažino, jog gyvenimas jo nelepinęs: gimęs Salantuose sunkiais pokario laikais, – tėvas – tremtyje Tolimuosiuose Rytuose, šeimoje be jo – dar du broliai. „Buvau auklėjamas pagal vokišką tvarką: tėvas – smetoninis mūrininkas, motina – garsi šeimininkė, leisdavo daryti viską, bet – iki tam tikros ribos, po to jau – spaudžiama dirbti, mokytis. Visų pirma buvo pareiga, tik po to – teisės“, – prisiminė gydytojas, neslėpdamas nerimo – o kokia gi visuomenė, kurią dabar galima apibūdinti kaip agresyvią, pavydžią, nepakančią, bus ateityje? Prisiminė gydytojas ir savo darbo pradžią – mediko kelią jis pradėjo Jurbarke, visada norėjęs būti neurologu, bet gyvenimas dėl tam tikrų aplinkybių svajones pasuko kita linkme – tapo psichiatru. „Suskaičiavau, jog per visą savo darbo laiką esu suteikęs 28 tūkst. konsultacijų skyriuose, per ekspertizes, naktinius iškvietimus, šauktinių komisijose. Darbe visada lydėjo nerimas ir nuolatinė įtampa. Todėl visiems linkėčiau neužmiršti savęs – reikia save mylėti, nes niekas to nepadarys geriau už save patį“, – kalbėjo T. Brasas, „Pajūrio naujienoms“ prisipažinęs, jog dabar duotą laiką visų pirma skirsiąs poilsiui.
|