|
|
|
Projektas rūšiuoti žaliąsias atliekas pasiteisino
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog projektas – išdalinti individualių namų savininkams konteinerius birioms žaliosioms atliekoms – pasiteisino: miestiečiai per mėnesį išrūšiuoja apie 20 tonų žaliųjų birių atliekų, kurias komunalininkai išveža kompostuoti į Ankštakių aikštelę. Tačiau ėmęsi naujo projekto komunalininkai išgirdo nemažai pastabų, ypač dėl to, jog iš konteinerių į šiukšliavežes kratomos žaliosios atliekos varva, teršia gatves, smirdi. „Naujai dalinamų konteinerių dugnuose išgręžėme po 4 skyles – kad žaliųjų atliekų konteineryje susidariusi skysta masė galėtų išbėgti. Todėl šiuos konteinerius rekomenduojame pastatyti darže ar sode, kad skystis susigertų į žemę, o į šiukšliavežes patektų sausesnės atliekos: mūsų skaičiavimais, skysčių turėtų būti 10 proc. mažiau“, – naujovę pristatė R. Surblytė. Kretingos gyventojams yra išdalinta beveik 500 konteinerių birioms žaliosioms atliekoms sumesti. Komunalininkai jiems taip pat rekomenduotų konteinerių dugne patiems išsigręžti skyles, tik tai reikia daryti labai atsargiai, pamažu, kad nesuskiltų konteinerio dugnas. Kad vežamos žaliosios atliekos mažiau terštų gatves, nuo šiol jos vežamos rotacine šiukšliaveže, o ne presine. „O jeigu mūsų mašina vis dėlto stipriai apteršė gatvę, prašytume paskambinti mums į įmonę – su laistymo mašina gatvę nuplausime“, – kad problema išsprendžiama, akcentavo R. Surblytė. „Pajūrio naujienų“ skaitytojams pradėjus diskutuoti, ar nevertėtų žaliųjų atliekų kimšti į plastiko maišelius, „Kretingos komunalininko“ direktorė paaiškino, jog į Ankštakių kompostavimo aikštelę žaliosios atliekos turi patekti tik birios, ir jeigu pasitaiko koks maišelis, komunalininkai jį privalo perpjauti ir supuvusią masę iškratyti rankomis. „Netgi tuo atveju, jeigu žmonės žaliąsias atliekas sudėtų į biodegraduojančius maišelius, mes neturėtume galimybės atskirti, koks tai maišelis, be to, reikėtų išsiaiškinti, kokią įtaką biodegraduojantys maišeliai turėtų komposto kokybei“, – pasvarstė R. Surblytė. Ką „Kretingos komunalininkas“ darys su Ankštakių aikštelėje susikompostavusiomis atliekomis, R. Surblytė sakė dar nežinanti: kolegų patirtis parduoti kompostą nepasiteisino. „Mano žiniomis, pavyzdžiui, Glaudėnų aikštelėje susidariusį kompostą ketinama išdalinti nemokamai, – sakė bendrovės direktorė. – Šiuo metu mes turime lapų komposto, kurio pabandėme pasiūlyti sodininkų bendrijoms, bet ta idėja jų nesužavėjo. Lapų kompostas tinka gėlynams, vejoms tręšti bei įrengti, tad galbūt organizuotai pasiimti jo norėtų seniūnijos, kitos organizacijos – pavieniui lapų komposto tikrai nedalinsime, be to, jis netinka daržams bei sodams – kadangi lapus surenkame ir iš pakelių, gatvių, jame gali būti sunkiųjų metalų“. Kol kas problema dėl biriųjų žaliųjų atliekų neišspręsta daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose. Prieš kurį laiką buvo pastatyti konteineriai, pažymėti specialiu lipduku, tačiau jų daugiabučių namų gyventojai nepaiso ir į konteinerius žaliosioms atliekoms prikrauna ir mišrių buitinių atliekų. R. Surblytė viliasi, kad ši problema bus išspręsta plėtojant komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą – Kretingoje numatoma įrengti pusiau požemines bei požemines atliekų surinkimo aikšteles, kuriose atsiras ir talpos – 3 kub. m apimties konteineriai – žaliosioms atliekoms suberti. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ iniciatyva įsigyti bei išdalinti konteinerius žaliosioms atliekoms yra susijusi su Europos Sąjungos direktyva mažinti bioskaidžių atliekų kiekį, patenkantį į mišrių atliekų sąvartynus. Vasarą „Kretingos komunalininkas“ į sąvartyną išveždavo vidutiniškai po 1 tūkst. 200 tonų mišrių atliekų. „Gyventojams rūšiuojant ne tik žaliąsias, bet ir antrines žaliavas – stiklą, popierių, plastiką, žingsnis po žingsnio bendromis visų pastangomis mišrių atliekų kiekiai mažės, vadinasi, mažės ir sąnaudos, kurias patiriame veždami atliekas į sąvartyną“, – teigė bendrovės direktorė R. Surblytė.
|
|
