Mokė gyventi saugiau

Kretingos rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, padedant seniūnijų socialiniams darbuotojams, per 3 mėnesius aplankė 88 socialinės rizikos šeimas, auginančias nepilnamečius vaikus, ir teikė joms naudingus patarimus, kaip nuo gaisrų apsaugoti save bei artimuosius.

Plastikinės dailylentės iš pirmo žvilgsnio atrodo gražiai. Tačiau įsirengiant ar remontuojant būstus ypač virtuvėje jų naudoti nepatariama. Kilus gaisrui, baisesnės, degesnės ir nuodingesnės medžiagos už jas tikriausiai nėra.

Akcija – visoje Lietuvoje

Ši Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inicijuota akcija „Kai žinau, namie – saugiau“ vyko visoje Lietuvoje.

Kretingos rajono savivaldybėje surengtame posėdyje, kuriame dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Civilinės saugos ir Viešosios tvarkos skyriaus atstovai, ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis informavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį šalies gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 978 gaisrai, juose žuvo 45 žmonės. Kretingos rajone kilo 81 gaisras, iš jų 13 – gyvenamosios paskirties namuose. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsargus rūkymas, kamine užsidegę suodžiai.

Ypač pavojinga rūkyti lovoje, kuomet didesnė tikimybė rūkaliui užsnūsti. Mieguistumą dar labiau skatina išgertas alkoholis. Anot R. Nagreckio, pavojus įsiplieksti gaisrui kyla ir dėl neužgesintos ilgai smilkstančios nuorūkos, nuo kurios užsidega šalia esantys degūs daiktai. Per 2005–2015 m. dėl šių priežasčių kilusiuose gaisruose 29 žmonės žuvo ir Kretingos rajone: Darbėnų seniūnijoje – 2, Imbarės seniūnijoje – 3, Salantuose – 1, Kretingos seniūnijoje – 5, Kretingos mieste – 10, Žalgirio seniūnijoje – 4, Kartenos seniūnijoje – 2, Kūlupėnų seniūnijoje – 2. Tarp žuvusiųjų – 26 vyrai ir 3 moterys, amžiaus vidurkis – 53 metai.

Sambrūzdis po to, kai žuvo vaikai

Užsidegusių suodžių gesinti rajone gaisrininkai per sezoną lekia maždaug po 60 kartų.

Kai kuriuose gyvenamuosiuose būstuose – netvarkinga elektros instaliacija, lempos, šviestuvai kabinami tiesiog ant elektros laidų, naudojami netvarkingi kibirkščiuojantys elektros kištukai, kištukiniai lizdai bei jungikliai, laidai su pažeista izoliacija, o šalia jų laikomos degiosios medžiagos.

„Akcijos metu daug dėmesio skyrėme krosnims, kurios taip pat neretai tampa gaisrų priežastimi“, – sakė R. Nagreckis.

Jo žodžiais, apie trečdalis krosnių ar kitų šildymo įrenginių – netvarkingi: įtrūkusios plytos, suskilę krosnies sujungimai, išklibusios pakuros durelės, ties jomis pakalta ne skarda, kaip reikalaujama, o greitai degantis linoleumas, čia pat laikomos šiukšlės, virš atvirų rinkių džiovinami drabužiai.

Ugniagesiai įspėjo kūrenantis krosniai virš atvirų rinkių drabužių nedžiauti, nes tai – tik žingsnis iki skaudžios nelaimės.

Ne mažesnį pavojų kelia nesandarūs dūmtraukiai.

Pasak R. Nagreckio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas akciją „Kai žinau, namie – saugiau“ inicijavo po to, kai šiais metais sausį Šiaulių mieste apmūryto namo, kuriame siautėjo atviros liepsnos, mansardoje ugniagesiai rado tris žuvusius mažylius. Pavyzdžių, kai ugnis pasiglemžė vaikų gyvybes, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas paminėjo ir daugiau: 2007 m. kovą Radviliškio rajone, užsidegus mediniam namui, žuvo tėvų be priežiūros palikti du mažamečiai, 2006 m. Tauragėje 7 mėn. mergytė rasta negyva vežimėlyje, o beveik 3 m. jos sesutė – vaikiškoje lovelėje. Daugelis dar prisimena tragediją, 2004 m. sukrėtusią Kretingos rajoną, kai Klausgalvų kaime apsikabinusios ugnyje žuvo 4 m. dvynės Deimantė ir Rimantė, o gelbėjant smarkiai apdegusi 32 m. jų mama mirė ligoninėje.

„Tai – tik keletas skaudžių pavyzdžių. Esame užsibrėžę tikslą daryti viską, kad ugnyje daugiau nežūtų nė vienas vaikas“, – sakė R. Nagreckis.

„Gyvi“ pašnekesiai – įtaigiau

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bendradarbiauja su rajono Savivaldybe, kuri pažadėjo nupirkti 50 autonominių dūmų detektorių, kurie bus sukabinti socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, būstuose. Savivaldybė taip pat nupirks ir 20 baterijų jau seniau sumontuotiems detektoriams.

R. Nagreckis salėje susirinkusiųjų klausė, kas iš jų savo namuose turi įsirengę detektorius. Paaiškėjo, jog, deja, nedaugelis. Pareigūnas patarė, kokius geriausia įsigyti. Geriau ieškoti ne pigių, o su integruota baterija, tarnaujančių 10 metų.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Aušra Margevičienė pasiteiravo, ar Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra parengusi kokias nors prevencines mokomąsias programas vaikams, ar pakanka to, kad šie į gaisrinę ateina tik kaip į ekskursiją.

R. Nagreckio nuomone, sausos paskaitos vaikų niekada nesudomis, nebus įtaigios. Geriausia, suderinus laiką, užsiėmimus rengti išvien su pačiomis ugdymo įstaigomis.

„Tokių „gyvų“ pašnekesių jau turėjome ir Kartenoje, ir Salantuose“, – prisiminė R. Nagreckis.

Mokyklų socialinių pedagogų jis taip pat prašė labiau įsišnekėti su vaikais, mėgstančiais degioti šaltąsias ugneles, žvakes.

A. Margevičienė patvirtino, kad didžioji dalis pradinukų po pamokų namuose lieka vieni, o netvarkingos krosnys, elektros lizdai – tai ir skurdo problema.

• Rašyti komentarą (0)