Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nutriušusius pastatus tvarkys sparčiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2016-09-09

Kretingos rajono tarybos Kaimo reikalų komitetas tikslu apžiūrėti apleistus statinius bei žemes surengė išvažiuojamąjį posėdį Kūlupėnų, Salantų ir Imbarės seniūnijose.

Kaimo reikalų komitetas, keletas Savivaldybės atstovų bei seniūnų pusdienį skyrė apleistiems objektams apžiūrėti.

Prastoje vietoje žemės nenori

„Dvidešimt šešerius metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau apleistais pastatais lig šiol niekaip nepajėgiame atsikratyti“, – sakė komiteto pirmininkas Vytautas Lukauskas.

Apžiūrėję situaciją vietoje, ką toliau daryti su apleistu turtu, komiteto nariai tarsis kabinetuose, inicijuos sprendimus rajono tarybai.

Be Kaimo reikalų komiteto narių, išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo keletas atsakingų Savivaldybės specialistų, Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros atstovai, keletas seniūnų, rajono meras Juozas Mažeika.

Anot mero, bešeimininkiais pripažintiems pastatams nugriauti biudžete lėšų nenumatyta, kadangi niekada nežinosi, kaip procesas pasibaigs – o gal šeimininkas dar atsiras? Dėl to kiekvienu atveju lėšos skiriamos individualiai pagal poreikį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę sparčiais tempais grobtus privatizuoti, dabar bešeimininkiais likusius pastatus galima nugriauti, tačiau daugiau bėdų yra su apleista valstybine žeme, ypač jeigu ji – nepaklausioje vietoje.

„Žvelgiant iš šiandienos pozicijų, paklausą lemia geras privažiavimas, patogi geografinė padėtis, aplink susiklosčiusi verslo situacija ir darbo jėga. O kiek iš šių faktorių turi Salantai?“ – toks retorinis klausimas jam kilo po to, kai delegacija apsilankė šiame mieste bei Imbarės apylinkėse.

Anot Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus, vien Salantų miesto teritorijoje yra apie 68 ha nesuformuotų valstybinės žemės sklypų. Jeigu juos ir suformuotų, tai gali būti, kad pinigai įkristų kaip į balą, nes vargu ar kas tuos sklypus pirktų bei nuomotųsi.

Vienas iš Salantų centro „šašų“

Iki bešeimininkio statuso – ilgas kelias

Įvažiuojant į Salantų miestą iš apleistų pastatų labiausiai į akis krenta trys, esantys kairėje kelio pusėje. Du savininkai savo turtą bando parduoti, bet nesėkmingai – neatsiranda pirkėjų. O už tai, kad nuskurdę statiniai gadina miesto vaizdą, rašomi protokolai, savininkai gali būti baudžiami piniginėmis baudomis, prasidedančiomis nuo 57 Eur, be to, grasinama, kad bus apmokestinti dar ir 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu.

Salantų seniūnijos specialistė Daiva Mickienė posėdžiautojus palydėjo ir prie į bešeimininkių sąrašą įrašytos bankui užstatytos buvusios seniausios pieninės, iš kurios belikę vien griuvėsiai. Lengviausia būtų juos sulyginti su žeme ir sutvarkyti aplinką, nes, jeigu kas pasiryžtų toje vietoje statytis namą ar kitą statinį, susidurtų su apribojimais, mat teritorija saugoma Regioninio parko.

Kita Salantų miesto problema – atvažiuojant nuo Skuodo pusės vaizdą gadinantys, aptriušę pastatai Laivių gatvėje.

„Labai norime, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais, tada būtų galima nugriauti“, – sakė pavaduotoja. Savivaldybės Statybos skyriaus vyriausioji specialistė Janina Gedvilienė „Pajūrio naujienoms“ paaiškino, jog įprastai ši procedūra užtrunka ilgai: statinį reikia išmatuoti, surašyti apžiūros aktą, ieškant šeimininkų, apie tai nustatytais laikotarpiais triskart skelbti spaudoje. Jeigu savininkai neatsiranda, tik tada kreipiamasi į teismą, kuris ir priima sprendimą turtą perduoti Savivaldybės žinion.

Pasak specialistės, 2013 m. bešeimininkiais buvo pripažinti 36 objektai, kelis pardavus liko 32. Parengtas sąrašas, pagal kurį padidintu 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu šiuo metu siūloma apmokestinti 20 rajono objektų. Teismo dar nepasiekęs ir naujas sąrašas, į kurį įrašytas 61 objektas, kuris laukia eilės būti pripažintas bešeimininkiu.

Laiko nuniokoti buvusio Kūlupėnų linų fabriko pastatai

Kūlupėnų pakelės – pavyzdinės

Važiuojant per Kūlupėnų teritoriją, pagiriamųjų žodžių dėl gražiai tvarkomų kelių ir tvarkingų nušienautų pakelių išgirdo seniūnė Rita Lubienė.

„Kitur važiuojant negreideriuotais žvyrkeliais automobiliai gadinasi dardėdami kaip per tarką. O juk tokiais keliais vaikus į mokyklas vežioja ir geltonieji autobusiukai, kurie yra Savivaldybės turtas“, – sakė V. Lukauskas.

Jo žodžiais, į tokius išvažiuojamuosius posėdžius dėl to ir verta kviestis kuo daugiau seniūnų, kad jie vieni iš kitų gerų dalykų pasimokytų. Seniūnijų keliams tvarkyti lėšų skiriama visiems po vienodai, tik atsižvelgus į turimų kelių kilometrų ilgį. Todėl, kai gyventojai prašo sutvarkyti kelius, esą neįtikinamai skamba žodžiai „nėra pinigų“.

Džiaugdamasis Kūlupėnų seniūnijos pakelėmis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas akcentavo ne vien jų tvarką, bet ir naudą. Jeigu pakelėse nupjauti krūmai, kelių priežiūra tampa lengvesnė.

„Kelias niekada nebus sugadintas, jeigu nebus apaugęs krūmais, nes gaus pakankamai saulės, išdžius ir danga stipriai laikysis“, – paaiškino V. Lukauskas.

Žvelgdama į nunykusius Kūlupėnų buvusio kadaise klestėjusio linų fabriko pastatus, seniūnė neslėpė, kad jai, kaip ir daugeliui vietinių bei nevietinių Lietuvos žmonių, dėl to skauda širdį.

„Tačiau yra kaip yra, savininkų – daug, tarp jų 7 privatūs asmenys ir 3 bendrovės. Apleisti pastatai šiemet įtraukti į tokių sąrašus, gali būti apmokestinti 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu. Tiesa, dalis jau tvarkomi, atsirado vienas–kitas norintis čia užsiimti verslais. Labai tikimės, kad taip ir įvyks“, – sakė ji.

Buvusio linų fabriko teritorija – pramoninės paskirties, ji taip pat apleista, bet kol kas savininkai neišaiškinti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas